Priimdamas rezoliuciją ministras teigė, kad būtina ieškoti būdų, kaip užtikrinti, jog dirbamą žemę supirkinėjantys stambūs ūkininkai nebegalėtų apeidinėti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo.
LŠŪS pažymi, kad jame numatytą draudimą įsigyti dirbamos žemės 500 hektarus jos jau valdančioms įmonėms nesudėtinga apeiti per susijusius fizinius ar juridinius asmenis.
„Kalbant apie žemės įsigijimo ribojimus, čia iš tikrųjų yra tokia besitęsianti problema ir gaila, kad tas priimtas įstatymu ribojimas neveikia, neveikia per juridinių asmenų susietumą. Prie šitos diskusijos tikrai turime grįžti ir pasidaryti tai, kas jau buvo kartą nuspręsta, kad veiktų, kaip ir turėtų veikti“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Navickas.
Jis pažymėjo, jog LŠŪS rezoliucijoje išdėstytus punktus galėjo pristatyti dar pernai, prieš Europos Komisijai pateikiant ir patvirtinant Lietuvos žemės ūkio strategijos planą 2023–2027 metams. Vis tik, K. Navickas neatmetė, kad ūkininkų prašymai dar gali būti įgyvendinti.
„Ne viskas prarasta. Per prioritetus, per įgyvendinamus dalykus, manau, kad rasime tuos sprendimus, juolab, kad ta linkme ir judame“, – sakė ministras.
K. Navickas taip pat akcentavo, jog sąlygų gerinimas šeimos ir jauniesiems ūkininkams yra vienas iš strateginio plano prioritetų.
„Visąlaik balansuojame ir balansuosime tarp gamybos, apsirūpinimo maistu ir saugumo bei socialinės dimensijos. Bet kokiu atveju išlieka ir išliks šeimos, jaunųjų ūkininkų prioritetas. Jis yra, jis yra ne žodžiuose, o atsispindi strateginiame plane“, – kalbėjo ministras.
Dar jis pabrėžė, kad pernelyg mažai ūkininkų Lietuvoje buriasi į kooperatyvus. LŠŪS duomenimis, tokių ūkininkų Lietuvoje yra 12 proc., kai Europos Sąjungos šalyse – 75–92 proc.
„Reikėtų pradėti nuo kooperacijos, ko labiausiai ir trūksta. Visi prioritetiniai balai – ir kooperacija, ir kooperacija perdirbti savo produkciją – smulkiesiems ūkininkams sudarytos palankiausios sąlygos. Kad patys ūkininkai tų priemonių nesiima apie tai irgi reikėtų pagalvoti“, – kalbėjo K. Navickas.
Rezoliuciją prezidentui, Seimo pirmininkei, premjerei bei Seimo frakcijoms pateikusi LŠŪS įspėja, kad Lietuvoje mažėja kaimo vietovėse veikiančių jaunųjų ir šeimos ūkininkų. Sąjungos duomenimis, nuo įstojimo į ES Lietuvoje žemdirbių sumažėjo 58 proc., o 50 proc. visos ES finansinės paramos atitenka 3 proc. pareiškėjų.
Taip pat pažymima, kad stambieji žemdirbiai savo valdas didina apeidami įstatymą, tad Lietuvoje apie 80 proc. dirbamų žemių valdomos 10 proc. visų ūkininkų.
Dokumente Lietuvos valdžios institucijos raginamos bendradarbiauti su žemdirbių organizacijomis bei nustatyti 60 tūkst. eurų tiesioginių išmokų ribą žemdirbiams, taip pat koreguoti įstatymus, kad jau 500 ha žemės valdantys ūkininkai nebegalėtų jos įsigyti daugiau apeinant įstatymą.
Dar ūkininkų atstovai siūlo sudaryti patrauklias sąlygas produkcijos realizavimo kooperatyvams ir gamintojų organizacijoms vystyti, sukurti kooperacijos skatinimo ir jos realaus įgyvendinimo įrankius.
Žemdirbių atstovai akcentuoja, kad ūkių stambėjimą smarkiai lėmė 2007–2013 m. taikytas tiesioginių išmokų modelis, pagal kurį paramos dydis buvo nustatomas pagal ūkio valdomos žemės plotą.
Rezoliucijoje dėstoma, kad Lietuvoje iki 500 eurų tiesiogines išmokas gauna 34 proc. (26,7 proc.) ūkininkų – kas sudaro 2,5 proc. visos tiesioginės paramos – nors 40 paramos gavėjų, kurie gauna virš 300 tūkst. eurų paramos, gaunama išmokų suma sudaro 3,5 proc. visos paramos.