„Abejojame, ar vienu konkrečiu procentu išreikštas tikslas tikrai yra veiksmingiausia priemonė užsibrėžtiems Žaliojo kurso ir tvarumo tikslams siekti. Raginame peržiūrėti siūlomą skaičiavimo metodiką, kad būtų užtikrintas teisingas augalų apsaugos priemonių mažinimo naštos pasidalijimas tarp visų ES šalių ir mūsų ūkininkai nebūtų nesąžiningai traktuojami, kas kenktų jų konkurencijai“, – teigė ministras, susitikęs su už sveikatą ir maisto saugą atsakinga EK nare Stella Kyriakides (Stella Kyriakides).
„Visi turime būti atviresni metodologijai, sąžiningesni ir atsižvelgti į valstybių narių patiriamus iššūkius“, – pridūrė ministras.
EK birželį pateikė pasiūlymą dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo – kiekvienai valstybei narei, remiantis pateikta metodika, būtų nustatomi privalomi pesticidų naudojimo mažinimo tikslai. Taip siekiama sumažinti pesticidų naudojimą iki 2030 metų visoje ES 50 procentų.
Pasak S.Kyriakides, augalų apsaugos reglamento siūlymas nėra galutinis.
„Suprantu jūsų susirūpinimą, tačiau tai nėra „imkit arba pamirškit“ pasiūlymas, tai – atviras diskusijoms metodologijos siūlymas. Turime dirbti kartu, kad rastume priimtiniausius sprendimus, esame pasirengę diskutuoti ir ieškoti sprendimų, tinkančių visiems, ypač tiems, kurie dirba žemės ūkio ir maisto sektoriuje“, – pranešime sakė S. Kyriakides.
K. Navicko teigimu, visi numatomi pokyčiai gyvūnų gerovės, maisto ženklinimo ir kitose srityse turi būti paremti išsamiu poveikio vertinimu, atsižvelgti į socialinius – ekonominius aspektus.
Susitikime aptarti ir gyvūnų gerovės ir sveikatos klausimai, susiję su Lietuvos taikomomis priemonėmis valdant afrikinio kiaulių maro plitimą. Komisarei pristatyti Lietuvos planai, siekiant palaipsniui panaikinti paršelių uodegų trumpinimo praktiką ir atsisakyti vištų dedeklių auginimo narvuose.
Diskusijos apie augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimą ir maisto ženklinimo sistemos peržiūrą vyks ir pirmadienį Briuselyje vyksiančiame ES žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje.