„Yra tiesos, kad ne sezonas dujų naudojimui. Bet pagrindinis naudojimas ir yra žiemos laikotarpiu, nes reikia šildyti paukštynuose ir kiaulidėse. Ne visi šildo naftos dujomis, yra šildančių gamtos ar biodujomis. Bet noriu pasakyti, kad naudojimo intensyvumas yra, kai reikia šildyti, kita dedamoji yra kai grūdų džiovinimas“, – pirmadienį, paklaustas apie ministro S. Gentvilo teiginį, kad kompensacija ūkininkams nereikalinga, nes žiemą SND yra nenaudojamos žemės ūkyje, aiškino K. Navickas.
Ministras taip pat paminėjo, kad konsultuojantis su ūkininkais ar perdirbėjais, šie pritarė 41 euro už toną akcizui, kadangi šiuo metu SND kainos yra žemos. Jis pridūrė, kad siūloma kompensacija – 2025 m. pusę metų netaikant CO2 dedamosios, leis ūkininkams lengviau prisitaikyti prie kylančios SND kainos rinkoje.
„Konsultuojantis su perdirbėjais ir augintojais iš jų pusės buvo pastebėjimas, kad 41 euro už toną nėra taip baisu, nes pačių dujų kaina dabar nėra didelė. Bet ji kils ir gerai, jog kažkiek išsilygins per CO2 dedamosios netaikymą. Tai toks kompromisas yra sutartas ir jis logiškas“, – sakė ministras.
Lingė: kompensacija SND vartotojams galėtų būti suteikiama CO2 dedamosios taikymą nukėlus iki 2025 m. liepos
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė teigia, kad šiuo metu ypač didelis suskystintų naftos dujų (SND) akcizas galėtų būti kompensuojamas pusę metų netaikant nuo 2025 m. pradžios įsigaliojančios CO2 dedamosios, kurios dydis sieks 36 eurus už toną.
„Nuo sausio 1 d. yra numatytas įsigaliojimas būtent visiems taršiems produktams – CO2 dedamoji. Tai būtent naftos dujoms šis įsigaliojimas galėtų atsirasti liepos 1 d. kitais metais. Tai galėtų būti vertinama, kaip kompensacinis laikotarpis naudojantiems naftos dujas – pramonei, komerciniai veiklai ar galų gale namų šildymui“, – pirmadienį žurnalistams sakė M. Lingė.
„Mažesnė CO2 dedamosios dalis kompensuotų šių metų kelių mėn. aukštesnių akcizų laikotarpį“, – pabrėžė jis.
BFK pirmininkas taip pat paminėjo, kad sumažinus akcizą SND, Lietuvos biudžetas praras planuotus 10 mln. eurų. Visgi, tokį trukumą gali padengti kiti sėkmingiau surenkami mokesčiai, tad biudžeto peržiūros nereikės.
Būtent dėl šių pakeitimų, kurie šiuo metu yra svarstomi ir aptarinėjami Seime, praradimai Lietuvai siektų 10 mln. (...) Judėjimas yra dinamiškas, sėkmingiau renkant vieną ar kitą mokestį, pasidengtų ši skylė. Be abejo, tai nėra pozityvus ženklas biudžetui“, – aiškino politikas.
„Biudžetinių korekcijų dėl šio pakeitimo nėra teikiama ir panašu nereikės“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime prasidėjo neeilinė parlamento sesija, kurios metu ketinama priimti Akcizų įstatymo pataisas. Numatoma rengti posėdžius vasario 12, 14 ir 15 dienomis.
Sprendimą šaukti neeilinę sesiją paskatino sausį sostinėje vykęs ūkininkų protestas ir jo metu iškelti reikalavimai. Nuo naujųjų įsigaliojęs naujas suskystintų naftos dujų (SND) akcizas – 304,1 Eur/t – sukėlė didelį nepasitenkinimą tarp ūkininkų. Reaguodama į kritiką, Žemės ūkio ministerija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t. Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė šiam pasiūlymui.
Verslo struktūros anksčiau prašė nustatyti 13,94 Eur/t SND akcizą, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, jog tarifas galėtų siekti apie 20 Eur/t.
Savo ruožtu Prezidentūra laikosi pozicijos, jog turėtų būti dar mažesnis, nei siūlo Vyriausybė – iki kol bus kompensuotas dydis, kurį ūkininkai turėjo sumokėti. Idėjai, kad 2024 m. pradžioje taikyti aukšti SND tarifai turi būti vartotojams kompensuoti pritaria ir dalis Seimo narių.
Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas mano, kad kompensacija SND naudotojams neturėtų būti taikoma. Anot jo, abejotina, ar per nuo 2024 m. pradžios buvo suvartota tiek dujų, kad toks mechanizmas būtų reikalingas.