Augalų apsaugos produktų (AAP) falsifikatų patekimas į žemės ūkio rinką jau daug metų yra didžiulis galvos skausmas daugybei sąžiningų Lietuvos ūkininkų ir legaliai veikiančiam verslui, rašoma pranešime.
2015 m. EUROPOL iniciatyva buvo surengta bandomoji Sidabrinio kirvio (Silver Axe) akcija, kurios metu buvo organizuoti reidai visoje ES teritorijoje. Per 2017 metais Silver Axe II dešimt dienų trukusią akciją prie ES sienų buvo sulaikytos 122 tonos, o per 2019 metais Silver Axe IV akciją jau buvo sulaikyta 550 tonų nelegalių produktų. Šiemet pasiektas savotiškas antirekordas – net 1346 tonos.
„Toks šešėlio augimas iš tiesų baugina. Matydami tokias tendencijas turėtų sunerimti tiek politikai, tiek institucijos, tiek visuomenė. Po COVID pandemijos turėsime šešėlinės ekonomikos pandemiją„ – pažymi Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė.
Pasak LAAA vadovės, visuomenė dėl tokios nelegalios organizuotų grupių veiklos nukenčia kelis kartus. Pirmiausia, į laukus patenka neištirti ir nežinomos sudėties bei poveikio cheminiai mišiniai, todėl pagrįstai galima sunerimti dėl jų poveikio aplinkai ir galutiniam produktui, kuris pasiekia valgytojo stalą. Šešėlyje veikiantys prekeiviai nemoka mokesčių ir nevykdo kitų legaliam verslui nustatytų prievolių. Per nelegalią prekybą ir prekybą falsifikatais kriminalinės grupės užsidirba lėšų kitoms kriminalinėms veikoms ir suduoda dar vieną smūgį visuomenei.
„Per menkas politikų ir valstybės tarnautojų dėmesys šiai problemai smarkiai nuvilia. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, šešėlinis AAP falsifikatų verslas turi palankias sąlygas savo kenkėjiškai veiklai – tiesiogiai už falsifikatų tiekimą rinkai sankcijų paprasčiausiai nėra (baudžiama už apgaulingą buhalterijos tvarkymą ar pan.), nors tokių nelegalių produktų patiekiama ne viena tona per metus. Dabar galiojanti Augalų apsaugos įstatymo redakcija, kurioje yra ir falsifikuoto augalų apsaugos produkto sąvoka, įsigaliojo dar 2017 m. birželį, tačiau sankcijos šešėlinės AAP rinkos veikėjams nebuvo nustatytos“, – priduria Z. Varanavičienė.
Dabar šioje srityje tikimasi seniai lauktų veiksmų – Žemės ūkio ministerija Vyriausybei pateikė teisės aktų pakeitimus, kuriuose prekeiviams AAP klastotėmis būtų numatytos griežtos sankcijos.
„Jei politikai pritars šiems pakeitimams, turėsime ilgai lauktą rezultatą. Kai kurie ekspertai prekybos AAP falsifikatais pelningumą prilygina pelnui iš tokios nelegalios veiklos kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis. Už šias nelegalias veiklas griežtai baudžiama, o štai prekyba AAP falsifikatais iki šiol palyginti ramiai klestėjo sąžiningos žemdirbystės pašonėje. Tik priminsiu – už nelegalią prekybą žmonėms skirtais vaistais ir už jų falsifikavimą yra griežtai baudžiama. Kol kas minėti projektai klaidžioja teisėkūros labirintuose. Sunku suprasti, kodėl projektų derinimas užsitęsė nuo 2017 m., nejučiomis peršasi netgi mintis apie šešėlinio pasaulio įtaką procesams institucijose. Ar Vyriausybė liks ištikima deklaruotam pasiryžimui kovoti su šešėline ekonomika ir pateiks Žemės ūkio ministerijos paruoštus projektus Seimui, ar Seimui užteks valios (ir laiko, nes kadencija eina į pabaigą) juos priimti – galima tik spėlioti“, – pastebi Z. Varanavičienė.
LAAA vadovės teigimu, šiuo metu, jei ūkyje nustatomas nelegalaus AAP naudojimo faktas, baudžiamas galutinis vartotojas – tai yra, žemdirbys. Bauda siekia 60 eurų ir dar mažinama perpus, jei pažeidimas – pirmas. Bene griežčiausiai už šia nelegalią veiklą baudžiama Prancūzijoje – iki septynerių metų laisvės atėmimo ir bauda iki 750 tūkst. Eur. Pernai priimtos pataisos kaimyninėje Lenkijoje taip pat numatė griežtesnes baudas – iki trejų metų laisvės atėmimo.
Trečiadienį EUROPOL paskelbta informacija rodo, kad šis nelegalus verslas tikrai nemažėja. Jei nebus imtasi ryžtingesnių veiksmų šešėlinei prekybai užkardyti, įskaitant teisėkūrą, galima prognozuoti dar spartesnį šios nusikalstamos veiklos augimą, juolab griežtėjant reikalavimams legaliam verslui ir ekonomikai išgyvenant recesiją, nelegalių produktų paklausa tik didėja.