„Apmaudu, kad valdantieji savo darbais demonstruoja savitą aplinkosaugos politikos suvokimą, kuris apsiriboja trims žodžiais – kirsti, medžioti, žvejoti. Panašu,kad valdančiųjų gamtosaugos ideologija sutampa su Rusijos sodininko Ivano Mičiurino posakiu: „Mes negalime laukti gamtos malonių. Mūsų užduotis – jas iš gamtos pasiimti”. Gaila, kad ši valdžia, tikėdamasi rinkėjų palankumo, populistiniais sprendimais sumenkina prof. Tado Ivanausko pastangas išsaugoti Žuvintą. Juk būtent šis iškilus gamtininkas padėjo pamatus šiuolaikinei gamtosaugai Lietuvoje, o Žuvintas yra vienas iš jos kertinių akmenų”, – sako Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.
Jam pritarė ilgametis gamtininkas, Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas dr. Eugenijus Drobelis: „Žuvinto didžiausias išskirtinumas yra čia sutinkamų paukščių įvairovė ir gausa. Naujomis nuostatomis įteisinta žvejyba šią teritoriją gali paveikti taip, kad ilgainiui pasikeitimai lems ir paukščių nykimą.“
Pasak gamtininkų, nutarimas ignoruoja mokslinių tyrimų duomenis, kurie rodo, kad Žuvinto ežere žuvų gaudymas turi neigiamą poveikį šio išskirtinai seklaus ir jautraus ežero ekosistemai, o plėšriosios žuvys šiame ežere sparčiai nyksta. Šiuo nutarimu taip pat skaldoma visuomenė, nes be jokio aiškaus pagrindo vienai dirbtinai atrinktai, įstatymais neapibrėžtai visuomenės daliai suteikiamos privilegijuotos teisės naudotis gamtos turtais išskirtinės gamtinės vertės teritorijoje, kuri yra išlaikoma ir prižiūrima visų piliečių lėšomis.
Visuomeninės organizacijos kreipėsi į prezidentą ragindami sustabdyti šį nutarimą, į Vyriausybę – sustabdyti šio nutarimo galiojimą, į Seimo narius – nepritarti susijusių teisės aktų pakeitimams, į UNESCO sekretoriatą Lietuvoje – per generalinį sekretorių paraginti Lietuvą vykdyti duotus įsipareigojimus, į visuomenę – nelikti abejingiems gamtinių teritorijų niokojimui ir dalintis parengtu kreipimusi.
Žuvinto biosferos rezervatas yra seniausia Lietuvos saugoma teritorija, įsteigta dar 1937 m. Žuvintas yra vienintelė Lietuvos teritorija, kuri priklauso UNESCO pasauliniam biosferos rezervatų tinklui, taip pat ji saugoma kitais tarptautiniais įsipareigojimais – dalis saugoma kaip Ramsaro konvencijos („Konvencija dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių“) teritorija, visas biosferos rezervatas yra Europos Sąjungos vertingiausių gamtinių teritorijų tinklo Natura 2000 dalis: