„Prabėgau per turgavietę ir grybautojai sakė, kad aplink Panevėžį daugiausia grybų Žaliojoj girioj. Voveraites randa ir pardavinėja jau senokai, jų yra ne viename miške. Kazlėkų, lepšių ir baravykų nedaug, tačiau prekiautojai spėja, kad kitą savaitę jų jau bus daug. Tačiau jei randate didesnį grybą, reikia atidžiai žiūrėti, kad nebūtų sukirmijęs. Daugiausia baravykų, kitų rūšių mažiau“, – pasakoja Asta Pačekajūtė, Panevėžio centrinės turgavietės direktorė.
Už kazlėkų ar baravykų „pundelį“ prašo 6–8 eurų. Pagal svorį neparduoda – jei tinka kiekis pirk. Juos sverti ar sudėti į stiklainį sudėtinga. Kalbant apie uogas, dar parduoda mėlynes, avietes. Už stiklinę prašo 2 eurų, pusę litro 3 eurus.
Sostinėje „pundelis“ kur kas brangesnis.
„Baravykų pilna. Šiandien pardavinėjo ir didžiulį baravyką, kurio kepurė 15 centimetrų skersmens. Už baravykus prašė 10 eurų. Raudonikiai po 6 eurus. Tačiau jų nepardavinėjo pagal svorį, o tiesiog „pundeliais“, – dėlioja Ingrida Talžūnienė, Vilniaus Kalvarijų turgaus vadovė.
Tačiau jei mėgstate grybauti, galite tikėtis sėkmės jau dabar. DELFI rašė, koks praeitas savaitgalis buvo sėkmingas rokiškėnėms Aurelijai Pupelytei–Gubarienei ir Alvydai Mackei sekmadienis buvo išties darbingas. Dvi draugės beveik per dvi valandas surado 187 baravykus.
„Su kaimyne sumąstėm vaikus palikti tėčiams ir nuvažiuoti į mišką pažiūrėti grybų. Prisižiūrėjome… per beveik dvi valandas – 187 baravykai – gražūs, balti miško karaliai“, – juokavo A. Pupelytė–Gubarienė ir pridūrė: „Grybų radome po 7–15 vienetų vienoje vietoje. Kaimynė Alvyda yra užkietėjusi grybautoja. Nuo vaikystės mėgsta grybus, ieško naujų vietų ir, kaip matote, jas randa. Grybavome jos surastame miškelyje netoli Lukštų kaimo“, – dėstė rokiškėnė.
Dzūkijoje ne taip džiugu.
Po stichinės birželio sausros net patyrę grybautojai kalbėjo, kad šiemet baravykų Dzūkijos miškuose sulauks gal tik rudenį, bet įpusėjus liepai jau džiaugiasi pirmaisiais netikėtais radiniais, rašė kolega Romas Sadauskas – Kvietkevičius.
„Nėra cikrinių grybų, cik lepeškos“, – sako prie Merkinės krautuvės užkalbintas vyras, akivaizdžiai ką tik grįžęs iš miško ir nė spyglių iš vešlios ševeliūros nespėjęs išsikratyti. Bet aš netikiu tokiomis čiabuvių šnekomis, nes feisbukas žino geriau – anądien Ratnyčios zakristijonas įkėlė pirmo surasto baravyko nuotrauką, o sausros nepatyrę žemaičiai savo laimikiais gyrėsi dar prieš savaitę.
Kad žinia nebūtų vien nugirsto gando vertės, ją reikia patikrinti. Todėl išsiruošiau į Kapčiamiesčio girią, kurią rečiau, negu Varėnos rajono miškus, pasiekia savaitgaliais į sodybas suvažiavę grybautojai iš didžiųjų miestų.
Pirmas baravykas Kur dar pernai galėjau palikti automobilį ir nešinas pintine jau pradėti dairytis grybų, šiemet kertamas miškas. Gerai tik kad medienos ruošos įmonės bent jau nepagailėjo žvyro jų sunkios technikos išmaltiems miško keliukams. Taip beveik nė karto nepalietęs kelio provėžų automobilio dugnu pasiekiu vietą Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, kur kasmet anksčiausiai prisirenku jei ne baravykų, tai bent voveraičių.
Supirkimo kainos kol kas nenustatytos. Pernai ankstyvąsias voveraites supirkinėjo po 5 eurus už kilogramą, o vėliau kaina krito iki 4. Baravykai, priklausomai nuo rūšies, kainavo nuo 1 iki 3 eurų už kg.