Visgi Lietuvoje leidžiamos auginti pluoštinės kanapės jokio svaiginančio poveikio nesuteikia, užtat jų panaudojimo būdų yra kur kas daugiau ir vertingesnių nei galėjote pagalvoti, o investuotojai pasiruošę jau artimiausiais metais Lietuvoje investuoti šimtus milijonų eurų, tereikia sugebėti juos pasiimti.
Tad ką galima gaminti iš pluoštinių kanapių? Iš viso augalo – biokurą. Tai, aišku, nėra kažkoks atradimas, kadangi biokurą galima pasigaminti iš kone visko, kas auga žemėje. Iš ląstelių skysčio – abrazyvinius chemikalus. Iš stiebo plaušo, ir čia sąrašas ima įspūdingai plėstis, visus įmanomus drabužius, galybę tekstilinės industrijos produktų – virvių, tentų, tinklų, kilimų drobių, popieriaus. Lapų masė puikiai tinka statybinėms medžiagoms, rašoma pranešime.
Ir, pagaliau, kanapių sėklos, iš kurių spaudžiami maistiniai aliejai, daromi kosmetikos produktai, jie naudojami bioplastikui, dažams, lakas, tirpikliai, lubrikantai. Išspaudos tinka gyvulių pašarui ir yra maistingos ir saugios. Galų gale, ir žmonių maistui – batonėliams, granoloms ar net Kūčių stalui kanapių sėklos irgi puikiai tinka.
Lietuvos klimatas – palankus
Pasaulyje anksčiausiai ekonominį kanapių potencialą pastebėjo kanadiečiai. Šioje šalyje kanapių rinkos kapitalizacija jau perkopė 40 milijardų dolerių. Juos vejasi ir JAV, tik ten vis dar egzistuoja reguliaciniai konfliktai tarp federalinių įstatymų ir valstijų teisės: federalinė valdžia jau pripažįsta pluoštinės kanapės pramoninį naudojimą, tačiau rūsčiai žiūri į medicininį ir rekreacinį, tuo tarpu valstijos viena po kitos įteisina bet kokį kanapių naudojimą.
Europos Sąjungoje vieningos nuostatos nėra, nors, tikėtina, naujosios sudėties Europos Komisija ir Europos Parlamentas imsis žingsnių šioje srityje. O kol ES vieningo reguliavimo nėra, šalys-narės gali tvarkytis su savo kanapėmis kaip nori.
Ir čia Lietuva tikrai nėra tarp lyderių, nors mūsų dirvožemis itin palankus šiai kultūrai auginti. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Naujų technologijų centro vadovas doc. dr. Vytautas Liakas įsitikinęs, kad kanapės puikiai atras savo nišą Lietuvos ūkininkų sėjomainoje.
„Aišku, ten kur dirvožemis smėlingas, ten neverta tikėtis gerų rezultatų, kadangi kanapės mėgsta derlingesnę žemę, – pažymi mokslininkas. – Užtat ji turi ypatingą savybę, kuri labai pravarti ekologiniams ūkiams, nors tinka ir intensyvios žemdirbystės ūkininkams – jos gerai nustelbia piktžoles, todėl po kanapių sezono liks švarus ir puikiai paruoštas kitoms kultūroms sklypas.“
Beje, Lietuvoje užauginus kone kalėdinės eglutės dydžio kanapę galima pražilti ją berūkant – jokio svaiginančio efekto nepavyks pasiekti, kadangi klimatas mūsuose ne toks, kad kanapėse atsirastų pageidaujamas aktyviosios medžiagos THC kiekis, todėl gyventojai neturėtų nustebti pamatę kur nors darže siūbuojančią kanapę.
Trūksta reguliavimo
Nuo 2013 m. Lietuvoje galiojantis Pluoštinių kanapių įstatymas leidžia auginti kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalus, kurių išdžiovintoje medžiagoje THC yra ne daugiau kaip 0,2 proc. Tačiau auginti leidžiama tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) ir sodininkystei. Šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai tarsi ir numato reikalavimus dėl pluoštinių kanapių auginimo, pluoštinių kanapių produktų tiekimo rinkai, tačiau praktiškai jokio reguliavimo dėl pluoštinės kanapės perdirbimo ar pluoštinių kanapių gaminių nėra.
Perimti geriausią užsienio šalių praktiką reikia visai nedaug – tiesiog imti ir sutvarkyti teisinę bazę. Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas Paulius Paršeliūnas nurodo, kad, visų pirma, reikia aiškiai nustatyti, jog pluoštinės kanapės gali būti auginamos pramoniniais tikslais ir sodininkystei.
„Tada būtina dar aiškiau apibrėžti, kad pluoštinės kanapės (visas augalas) gali būti perdirbamos, siekiant pagaminti pluoštinių kanapių gaminius, kurie atitinka kokybės ir saugumo standartus“, – tęsia jis ir prideda, kad Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos jau seniai nustatė, koks turi būti THC kiekis kanapėse, todėl belieka tas rekomendacijas perkelti į reikalavimus, pagal kuriuos būtų galima realizuoti pluoštinių kanapių gaminius rinkoje ir eksportuoti.
Investuotojai tiesia šimtus milijonų
Kokia iš to gali būti nauda, jeigu neskaičiuotumėm mados gerbėjų, kurie jau šiandien dievažijasi, kad karštą vasarą marškiniai iš kanapių audinio daug geriau vėsina nei tradiciniai lininiai? Visų pirma, ekonominė nauda – jau dabar užsienio investuotojai ketina, jeigu pasikeis reguliavimas, per 2019–2020 m. į pluoštinių kanapių perdirbimą investuoti nemažas sumas pinigų ir sukurti gerai apmokamų darbų vietų.
Be to, leidus perdirbti visą augalą, net kelis kartus išaugs iš vieno hektaro ūkininkų gaunamos pajamos. Anot P. Paršeliūno, pluoštinės kanapės gali tapti gera alternatyva įprastinėms kultūroms. „Auginant kanapes nereikia naudoti brangių technologijų augalų apsaugai, o supirkimas vykdomas už iš anksto fiksuotą kainą. Manau, kad susidarius galimybei, vis daugiau tradicinių ūkių pasirinks pluoštines kanapes kaip pelningą sėjomainos kultūrą“,- teigė jis.