„Iš tų alternatyvų, kurios pasiūlytos, buvo toks politinis sprendimas, kad urėdija atsirastų Kazlų Rūdoje“, – BNS sakė ministras.
Anot jo, urėdijos administracija įsikurs buvusios Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos patalpose. Ten šiuo metu veikia Kazlų Rūdos regioninio padalinio, sujungusio Kazlų Rūdos ir Marijampolės miškų urėdijas, būstinė. Pasak ministro, ji persikels į Marijampolę.
Anot K. Mažeikos, vieta ir patalpos buvo atrinktos pagal tam tikrus kriterijus: kad nereikėtų didelių investicijų, kad nebūtų plyno lauko statybų ar kapitalinio remonto ir kad būtų geras susisiekimas.
„Kitas dalykas, ten yra miškai, viena iš miškingiausių savivaldybių, juolab netoli yra mokymo įstaiga, universitetas, kur ruošia miškininkus, Kaunas, tai tie argumentai buvo pakankamai svarbūs“, – teigė ministras.
Pasak jo, renkantis patalpas, buvo dar trys alternatyvos – Vilniuje, Panevėžio rajone ir Vievyje.
„Pagrindinė alternatyva buvo Panevėžio rajone Katinų gyvenvietėje. Ten žiūrima į tai, kiek reikia įdėti, juolab toli, labai daug klaustukų. Kitas pasiūlymas buvo Vievyje statyti visiškai naują pastatą, kalbam apie didelius pinigus. Dar kitas pasiūlymas buvo Vilnius, bet žiūrint į Vyriausybės programos prioritetus apie regioninę politiką, tai Vilnius automatiškai atkrenta“, – sakė K. Mažeika.
Planuojama, kad centrinėje būstinėje dirbs apie 100 žmonių. Ministras sako, kad persikėlimas į Kazlų Rūdą jiems šoko neturėtų sukelti – esą apie tai jie buvo informuoti nuo pat urėdijų reformos pradžios.
Kiek persikėlimas kainuos, ministras teigė kol kas nežinantis.
„Dėl konkrečių detalių laukiu iš įmonės vadovybės skaičių, tai galėsim pakomentuoti artimiausiu metu“, – sakė jis.
Seimui 2017 liepą pritarus miškų urėdijų pertvarkai, 42 urėdijos ir Valstybinis miškotvarkos institutas sujungti į vieną įmonę Valstybinių miškų urėdiją, ji turi 26 regioninius padalinius.