„Mūsų klientai ir atsakingos tarnybos stabdo krovinius ir aiškinasi, nuo kurios datos bus uždraustas eksportas į trečiąsias šalis. Mums tai didžiulis smūgis, nes prekiaujame su Japonija, Vietnamu, kitomis Azijos, Afrikos šalimis. Šalia visų paukštininkystę užklupusių iššūkių ir spaudimo iš Lenkijos tai blogas signalas", – sako „Vilniaus paukštyno“ bei „Kaišiadorių paukštyno“ generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.

Jis skaičiuoja, kad šis draudimas palies apie 500 t produktų, kurie pagaminami per mėnesį iš visos grupės gaminamų 7 tūkst. t. Tačiau į Aziją buvo išvežami labai specifiniai gaminiai. Pavyzdžiui, tik ten valgo vištų pėdas ir jų niekur kitur neparduosi. O sukaupti 500 t sandėlyje ir laukti kada vėl bus leistas eksportas sudėtinga. Pasak bendrovės vadovo, kol kas neaišku ir kiek bus skiriama subsidijų palaikyti nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia 147 komerciniai paukštininkystės ūkiai, laikomų paukščių skaičius iš viso – 11 352 824 vnt. Tačiau mūsų problema ta, kad visa pramonė ir perdirbimas labai koncentruoti keliose vietose. Jei tektų stabdyti gamyklas ir nutraukti gamybą didžiuosiuose kompleksuose, būtų labai rimtų bėdų visam sektoriui, nes šiuos gamybinius pajėgumus pakeisti paprasčiausiai nebūtų kuo.

„Po to, kai liga buvo aptikta Lenkijoje ir kitose valstybėse, pradėjome laikytis ypatingai aukštų biosaugos standartų ir tai jau tęsiasi porą metų. Šis užkratas plinta tik kontaktiniu būdų. Tai reiškia, kad į paukštidę liga gali patekti tik su pašarais, darbuotojais ar kitais paukščiais. Visos priemonės buvo sugriežtintos kelis kartus ir tai veikia. Jaučiamės saugūs ir apie tai informuojame klientus. Visi darbuotojai nelaiko paukščių“, – kaip saugosi pasakoja D. Gudačiauskas, tačiau sako, kad panašu, jog kaimyninėje valstybėje liga nevaldoma, o ten paukštienos perteklius ir mėsa bei gyvi viščiukai plūsta į Lietuvą ir abejoja, ar ar viską padarė kontroliuojančios institucijos, kad sustabdytų prekybą paukščiais su Lenkija, kuri nesugeba pažaboti paukščių gripo ir tuo kelia pavojų visam regionui, o mažai Lietuvai ypač.

Darius Gudačiauskas

Bendrovės vadovas pripažįsta netikintis, kad virusas į smulkų ūkį netoli Kauno pateko iš gamtos. Tokie atvejai didina riziką ir didiesiems ūkiams. Kol paukščių gripas randamas tik gamtoje, tai niekam neįdomu. Jei tai randama namų ūkyje, partneriai taip pat klausimų nekelia, tačiau jei liga pateks į komercinį ūkį, bus daugybė bėdų ir draudimų prekiauti. Nesvarbu, ar tai milžiniškas kompleksas, ar mažas vieno tvarto ūkis. Be to, tai gali sužlugdyti ir didžiuosius mūsų paukštininkus, net jei jų kompleksuose užkrato nebus.

„Jei trijų kilometrų spinduliu nuo kurio nors didžiojo paukštyno namų ūkyje rastų vieną užkrėstą vištą, naikintų visus naminius paukščius toje zonoje. Viename didžiausių mūsų paukštynų pusantro milijono paukščių, kurie turėtų būti numarinti. „Kauno grūdų“ paukštienos fabrikas sustotų iš karto, visai industrijai tai būtų bankrotas. Nėra draudimo ar kitokių apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas paukščių tiekimas ir galėtume įvykdyti įsipareigojimus prieš klientus“, – liūdną galimą scenarijų piešia D. Gudačiauskas.

Gerų žinių neturi ir atsakingos tarnybos.

„Šalys, į kurias eksportuojame produkciją, gali tiesiog apriboti prekybą. Gera žinia ta, kad esant paukščių gripui galima taikyti skirstymą regionais ir drausti vežti tik iš pavojingų teritorijų. Sąlyginai gera žinia, kad 10 kilometrų spinduliu apie tą ūkį, kuriame buvo nustatyta liga, nėra registruotų paukštynų. Be to, tai nekomercinis ūkis ir jokia produkcija iš jo į maisto grandinę nepatenka. Be to, žinome, kaip pateko virusas. Ruošiame paaiškinimus, kad mūsų prekybos partneriai netaikytų ribojimų“, – aiškina Vidmantas Paulauskas, VMVT direktoriaus pavaduotojas ir viliasi, kad daugiau protrūkių nebus.

Gera žinia ir ta, kad po židinio panaikinimo prekybos ribojimai naikinami po 21 dienos. Nepaisant to, kad dideliuose ūkiuose užkrato nėra, tačiau po to, kai užkratas patenka į naminių paukščių populiaciją, prekybos partneriai turi teisę atsisakyti pirkti produkciją. Tai jų sprendimas. Pavyzdžiui, Honkongas jau paprašė papildomos informacijos, kas pas mus vyksta.

V. Paulauskas aiškina ir kaip gyvena Lenkija, kurioje užkratas plinta. Jie paprašė Europos Komisijos nustatyti regionalizavimą ir šalį suskirstė zonomis, iš kurių vežti paukštieną ir jos produkciją į kitas šalis draudžiama. Praėjus keliems mėnesiams, jei zonoje nefiksuojami susirgimai, draudimai iš zonų, kur viruso nebuvo, draudimas vežti atšauktas.

„Dėl smulkaus ūkininko neatsakingos veiklos pasekmės gali būti labai skaudžios. Ūkyje, kuriame buvo rastas paukščių gripas, naminiai ir laukiniai paukščiai „maišėsi“ vieni su kitais“ , – kaip liga atėjo į ūkį aiškina V. Paulauskas.

Vytautas Tėvelis

Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas, prognozuoja, kad jei daugia atvejų nebus, tai paukščių laikytojams bus tik pagasdinimas. Jei liga plėsis ir plis naminių paukščių populiacijoje, dalis verslo bus paralyžuota. Net jei veiks skerdykla ir į apsaugos zonas patekę kompleksai galės skersti broilerius, tačiau jų parduoti negalės.

„Baimė didelė. Panaši padėtis kaip su Afrikiniu kiaulių maru. Jei randama ūkyje, viskas naikinama, jei ūkis patenka į apsaugos zoną, jo veikla apribojama, o paukščiai greitai auga ir ką daryti su jais neaišku“, – dėlioja V. Tėvelis.

Asociacijos vadovo žiniomis, Lenkijoje pernai fermoje buvo apie 50 paukščių gripo atvejų. Liga rasta ir Vengrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Dalį produkcijos teko sunaikinti. Lenkams išspręsti buvo paprasčiau, nes pas juos paukštininkystė vystoma steigiant mažus ūkius ir vieniems nutraukus veiklą pramonė išlieka. Pas mus viskas labai koncentruota keliuose dideliuose ūkiuose.

Didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo atvejis mūsų šalyje patvirtintas ir naminių paukščių ūkyje,praneša VMVT, kur savo reikmėms laikyti 27 naminiai paukščiai (vištos, kalakutai, žąsys ir antys).

Įtarimų dėl šios ligos kilo Kaune, Petrašiūnų rajone, Amalių mikrorajone esančiame mažame ūkyje staiga nugaišus kelioms vištoms ir kalakutams. Ištyrus gaišenų mėginius NMVRVI, patvirtintas didelio patogeniškumo paukščių gripo H5N8 virusas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (91)