„Jeigu šitam finansiniam laikotarpyje lubos siekė 150 tūkst. eurų, tai naujame laikotarpyje sieks 100 tūkst. eurų. Jeigu norėsime pakeisti sumą, reikės keisti įstatymus, aukščiau lubas gali valstybė pakelti, kiek nori“, – ketvirtadienį Seimo konservatorių frakcijoje teigė ministras.
Vėliau jis BNS patikslino, kad 150 tūkst. eurų lubos buvo panaikintos nuo 2019 metų, dabar jokių lubų nėra.
A. Palionis vis dėlto mano, kad išmokų lubos naudos neduos. Jis abejoja, ar būdamas ministru tokį įsakymą pasirašytų.
„Mes galime jas padaryti (nustatyti lubas – BNS), tik efekto nebus – ūkiai skaičiuos, administracinė našta bus NMA“, – BNS kalbėjo ministras.
Jis įsitikinęs, kad naudingiau būtų, jeigu būtų taikomos kitos rėmimo formos.
Be to, A. Palionis BNS teigė, kad konkreti lubų įsigaliojimo data paaiškės rudenį, kai ES apsispręs, kiek truks pereinamasis laikotarpis – vienerius ar dvejus metus, ir taps aišku, kada pradės galioti 2021-2027 metų finansinio laikotarpio įsipareigojimai ir reikalavimai. Be to, lubos ES šalims narėms nėra privalomos.
„Taps aišku, kada įsigalios – ar nuo 2022 metų, ar nuo 2023 metų. Tada, kai paaiškės, ministras savo įsakymu lubas nustatys arba ne“, – BNS teigė ministras.
A. Palionio teigimu, Lietuva norėtų, kad pereinamasis laikas truktų vienerius metus – tai reikštų, kad nuo 2022-ųjų jau galiotų didesnės išmokos ir nauji susitarimai.
Ministras pabrėžė, kad jauniesiems ūkininkams tiesioginių išmokų bus leidžiama išmokėti daugiau negu iki šiol – ne mažiau kaip 2 proc. (vietoj iki 2 proc.), valstybė ribas galės nusistatyti pati, jas tvirtinsis ir skirstant paramą už ekologinius ūkius.
Taip pat atsisakyta žemės dydžio ribojimų skiriant išmoką už pirmuosius deklaruotus naudmenis (dabar iki 30 ha).
Paskelbtose Europos Vadovų Tarybos išvadose rašoma, kad stambiems paramos gavėjams išmokos bus ribojamos iki 100 tūkst. eurų, tačiau šalys gali nuspręsti kitaip.
ES vadovams liepos pabaigoje patvirtinus 2021-2027 metų ES biudžetą, prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė įvesti šių išmokų lubas. Jo komandos atstovai teigė, kad maksimali išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų.
Prezidento nuomone, išmokos žemdirbiams turi būti socialiai teisingos, remiančios ne tik dideles, bet ir smulkias bei vidutines įmones.
A. Palionis anksčiau nepritarė prezidento iniciatyvai nustatyti maksimalias ribas, nes tai, anot ministro, sumažintų Lietuvos ūkininkų konkurencingumą. Jo teigimu, išmokos galėtų būti ribojamos tik tokiu atveju, jei tokia pati tvarka galiotų visose ES šalyse.
ES vadovų patvirtintame 2021-2027 metų ES biudžete numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo 177 eurų už hektarą dabar iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.