O jų aptikta ne vien nuošalesnėse miesto vietose, bet ir daugiabučių kiemuose.
Šie augalai nenoriai užleidžia savo pozicijas ir Panevėžio rajone.
Aptikta prie daugiabučių Sosnovskio barštis laikomas vienu pavojingiausių tiek aplinkai, tiek žmonėms invazinių augalų.
Kniaudiškių ir Klaipėdos gatvių gyventojai sunerimo, kad šalia jų daugiabučių esančios vaikų žaidimų aikštelės išaugęs Sosnovskio barštis gali smarkiai apdeginti žmogų. Apie tai informuota ir miesto Savivaldybė.
Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė sako, kad pagal gyventojų atsiųstą nuotrauką sunku nustatyti, ar panevėžiečius išgąsdinęs augalas tikrai yra Sosnovskio barštis.
Visgi tokia galimybė neatmetama, nes ir anksčiau tokių atvejų būta.
Pasak R. Taučikienės, prieš keletą metų šis pavojingas augalas aptiktas Projektuotojų gatvės daugiabučio kieme. Jų dabar yra ir šalia Molainių filtracijos laukų, Šermuto upelio griovyje.
Specialistės teigimu, žinomos Sosnovskio augimo vietos šienaujamos.
Tikimasi, kad juos jau pavyko išnaikinti Kultūros ir poilsio parke prie pėsčiųjų tilto. Šiemet jų čia nebesimatė – žaliasis pabaisa rudenį ne kartą buvo iškasamas.
„Purkšti chemikalais mieste negalima, nes gyventojai vedžioja gyvūnus ir šie gali apsinuodyti. Jei Sosnovskio barščiai auga pavieniai, nedideliais plotais, rudenį, kai nebėra tokie pavojingi, bandome iškasti“, – paaiškino R. Taučikienė.
Chemijos nedrįsta naudoti
Pasak Savivaldybės specialistės, palyginti su kitais šalies rajonais, Panevėžyje Sosnovskio barščiai nėra labai paplitę.
Nors Molainių filtracijos laukuose jų pastebimai daugėja, bet labai neišplinta, nes nuolat šienaujami. Ši vieta gana atoki, tačiau ir čia, pasak R. Taučikienės, jokios chemijos naudoti negalima – šalia driekiasi pėsčiųjų takas, žmonės vedžioja augintinius. Ji svarsto, kad užrašas, jog laukas nupurkštas, kažin ar apsaugotų praeivius.
„Žmonės ne visada skaito, kas parašyta. Tą akivaizdžiai matome su šiukšlėmis. Pastatyta lenta, kad negalima mesti šiukšlių, o ji visa apkrauta atliekomis“, – palygino specialistė.
Kaip Panevėžyje paplito šis pavojingas invazinis augalas, nežinia.
R. Taučikienė svarsto, jog galimi du keliai: patys gyventojai pasisodino kaip dekoratyvų augalą arba sėklų atnešė paukščiai.
Specialistė pamena, kai prieš kelis dešimtmečius Parko gatvės pabaigoje esančio namo kieme kerojo didžiuliai Sosnovskio barščiai – veikiausiai kaip dekoratyvūs augalai.
Bijo patikėti pergale
Į Lietuvą Sosnovskio barštis atvežtas maždaug 1950 metais iš Kaukazo. Tikėtasi, kad sparčiai augantis, daug žaliosios masės turintis augalas bus tinkamas gyvulių pašarui
Gėlininkai grožėjosi jo žiedais ir bandė užsiauginti patys, o bitininkus viliojo kaip nektaro šaltinis bitėms.
Tik vėliau pamatyta, kad gyvuliai jo neėda, be to, šis augalas nuodingas. Jis gali stipriai nudeginti, ypač saulėtomis dienomis. Be to, subrandina tūkstančius lengvai plintančių sėklų, todėl kai kuriuose rajonuose jo apstu.
Ne vienerius metus su Sosnovskio barščiais kovoja ir Paįstrio seniūnija.
Nors kova, atrodo, bent viename plote laimėta, tačiau seniūnas Virginijus Šležas tuo dar netiki.
„Man nėra ramu. Nesitiki, kad jie paėmė ir pasidavė po keturių metų kovos. Esu linkęs stebėti ir prireikus vėl maudyti chemikalais, kol užsilenks“, – sako seniūnas.
Rimtą kovą su Sosnovskio barščiais keturių hektarų plote seniūnija pradėjo prieš ketverius metus.
V. Šležas pasakoja, kad tuomet iš Panevėžio rajono savivaldybės gavo lėšų ir samdė įmonę, užsiimančią šio invazinio augalo naikinimu. Trejus metus Sosnovskio barščiai buvo purškiami specialiais chemikalais.
„Kuo efektyviau nupurškiamas pirmais metais, tuo mažiau lieka antrais ir trečiais. Šiemet jau ketvirti metai kariaujame. Pasitarę su specialistais nupurškėme tuos, kurie dar kėlė galvas“, – pasakoja V. Šležas.
Nupurkšti Sosnovskio barščių teritoriją seniūnui rūpėtų dar ir kitais metais, tačiau specialistai mano, kad jau pakaks.
Prieš tai net keletą metų seniūnija bandė įvairiausius kitus naikinimo būdus: piktąjį augalą pjovė, gremžė, tačiau veltui. Pasak V. Šležo, vienais metais bandyta nupurkšti piktžoles naikinančia priemone.
„Purškėme 40 kartų didesne doze nei kitas piktžoles. Vaizdas buvo apokaliptinis. Galėjome siaubo filmus filmuoti. Milžiniški augalai susmuko didelėje teritorijoje. Viską sutvarkėme rudenį, o kitą pavasarį kaip nieko nebuvę – vėl klesti“, – augalo gyvybingumu stebisi V. Šležas.
Užkrėsti plotai didėja
Pasak V. Šležo, neteisinga sakyti, kad Sosnovskio barščiai auga atokiose vietose.
Seniūnijoje jų yra net šalia kaimų.
„Net nežinau, ar jų yra atokiose vietose – ten nevaikštau. Mūsų seniūnijoje šie augalai auga ten, kur kažkada buvo arba pasėti, arba ta produkcija atvežta“, – pasakoja seniūnas.
Jo žiniomis, seniūnijoje yra nemažai nukentėjusių nuo Sosnovskio barščių žmonių.
Šiemet seniūnui atsirado naujas galvos skausmas – maždaug pusė hektaro Sosnovskio barščių auga beveik Pragarėlės kaimo teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje už privačių ūkinių pastatų.
Šią teritoriją planuojama purkšti kitais metais.
Šiemet, pasak V. Šležo, kaimo žmonės rado drąsuolių, kurie nukapojo pavojingus augalus.
Sosnovskio barščių yra ir privačiose žemėse, tačiau jose jau tvarkosi patys savininkai.
Ta pati problema šiemet užklupo ir Vadoklių seniūniją. Seniūnė Milda Tamokaitienė sako, kad Sosnovskio barščiai pastebėti valstybinėje žemėje – maždaug 30 arų sklypo pakraštyje.
Kol kas jų nėra daug, tačiau nieko nedarant, problema vis gilės.
Šiemet, pasak seniūnės, pavyko prisiprašyti ūkininko ir nusmulkinti pavojingą augalą. Kitą pavasarį tikimasi gauti pinigų naikinti profesionaliai – purškti chemikalais.