Paaiškėjus galutiniam pareiškėjų skaičiui, pakoreguoti išmokų dydžiai – pripažintų kooperatyvų nariai už karvę gaus 90,2 euro, kiti pieno gamintojai – 82 eurus.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, iš viso sulaukta 10 588 pareiškėjų prašymų gauti išmokas, jie iš viso laiko 96 034 karves. Beveik 11 proc. jų (1282) yra kooperatyvo nariai, laikantys 14 316 karves.
Paraiškas pieno gamintojai teikė nuo balandžio 17 d. iki gegužės 5 d., tačiau tik tie, kurie pirmąjį metų ketvirtį už litrą pieno vidutiniškai gavo mažiau nei 35 centus.
Ministerija yra paskaičiavusi, kad reikalavimus išmokoms gauti atitinka 10 615 ūkininkų. Pasak ŽŪM, tai maždaug 9 iš 10 Lietuvos pieno gamintojų.
Daugiausia paramą gauti galinčių pieno ūkių yra Šilalės rajone (989 arba 91 proc. visų rajono ūkininkų), Kelmės rajone (776 arba 96 proc.), Šilutės rajone (564 arba 91 proc.), Vilkaviškio rajone (552 arba 92 proc.), Alytaus rajone (543 arba 92 proc.), Raseinių rajone (532 arba 95 proc.), Tauragės rajone (493 arba 90 proc.).
Paramos lėšas planuojama išmokėti nuo birželio 1 dienos. Pinigus perves Nacionalinė mokėjimo agentūra.
ELTA primena, kad ši 8 mln. eurų dydžio paramos priemonė sukurta reaguojant į nuo metų pradžios itin nukritusias pieno supirkimo kainas. Kilus vadinamajai pieno krizei Lietuvos ūkininkai ėmė protestuoti, prašė 40 mln. eurų skubios paramos.
ŽŪM pritaikytą paramos modelį dalis ūkininkų gyrė, dalis – kritikavo. Lietuvos žemės ūkio rūmų ir Jaunųjų ūkininkų sąjungos atstovai yra sakę, jog išmokų tvarka yra teisinga, nes skirta iš tikrųjų nukentėjusiems smulkiesiems, o ne stambiems pieno ūkiams.
Savo ruožtu ministerijos sprendimais nepatenkinti ūkininkai, pavyzdžiui, stambius ūkius vienijanti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, tikino, jog modelis yra blogas. Asociacijos direktorius Jonas Sviderskis yra teigęs, kad valstybės parama reikalinga ir stambiesiems pieno gamintojams, investavusiems į savo ūkių plėtrą, gaminamos produkcijos kokybę.
Gegužės pradžioje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino, kad Europos Komisija (EK) turėtų skirti Lietuvos (ir Latvijos) pieno sektoriui finansavimą iš Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Ministras informavo, jog EK pirmiausia turės apibrėžti sąlygas, kokiomis parama būtų teigiama.
Kovą K. Navickas prašė Komisijos skirti 18,6 mln. eurų paramą kas ketvirtį, tačiau paraiška buvo atmesta motyvuojant 2022 m. buvusiomis aukštomis kainomis ir tuo, kad likusiose ES šalys pieno krizės nėra.
2023 metų pradžioje Lietuvoje buvo laikoma 222,95 tūkst. karvių, veikė 21,5 tūkst. jas laikančių ūkių.