Po minėtos nakties jis triušidėje rado negyvus 25 triušius, kurių pusė buvo grynaveisliai - Vokietijos dėmėtieji milžinai, Prancūzijos avinai, Didieji šviesiai sidabriniai. Penki buvo dingę. Triušiai buvo maždaug 3-4 kilogramų svorio. Gyvi išliko tik 4 augintiniai – du ūkininkas rado lauke ir du triušidėje. Nepaliesti ir uždaruose narvuose buvę ilgaausiai.
Pasak Manto, ant negyvų triušių nebuvo matyti jokių išorinių sužalojimų, tik kai kurių buvo pakraujavusios nosys, toks vaizdas, lyg jie būtų į ką nors trenkęsi. Kažkada kelis triušiukus buvo papjovęs šuo, tai, anot Manto, net sienos triušidės buvo kruvinos. Šiuo atveju – jokių pėdsakų. Todėl kilo įvairių minčių – gal kas nunuodijo, kitaip pakenkė, gal liga užpuolė?
Visgi M. Jančiukas pastarąją versiją iškart atmetė, nes uždaruose garduose visi triušiai sveiki, o negyvi triušiai triušidėje iki tol buvo žvalūs, nebuvo matyti jokių ligos pėdsakų.
Lazdijų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Valdas Matiukas patarė jaunajam ūkininkui negyvus gyvūnėlius nulupti, išskrosti, gal tuomet paaiškės, kas jiems atsitiko. Tai padaręs, Mantas pastebėjo ant dviejų triušių pilvų kažkokio gyvūno suleistus po du dantis, kurie net per šonkaulius pasiekė plaučius, žarnas. Taigi užpuoliko dantys matyt buvo ilgi.
M. Jančiukas svarstė, kad galbūt ,,pasidarbavo“ lapė, bet, ūkininko teigimu, žvėreliui reikėjo įeiti per visą naujai pristatytą tvartą, perlipti šieno pilnas avių ėdžias, pereiti koridorių, kur buvo atidarytos durys, ir tik po to buvo galima patekti į triušidę. Prie ūkininko namų jau 5-erius metus kartais ateina lapiukas, kuris mėgsta ,,pasivaišinti“ kačių maistu, tačiau lapė turbūt nebūtų įstengusi įveikti tokio atstumo.
Ūkininkas svarsto, kad galbūt taip pasielgė šeškas, nors tuo nėra tvirtai įsitikinęs. Neaišku, kaip šeškas galėjo 5 triušius išsitempti į lauką. Tikėtina, kad kai kuriuos triušius, išbėgusius pro plyšį į lauką, sugaudė kas nors kitas, galbūt ir lapė. Naktį lauke triušiai vargiai beišgyventų.
M. Jančiukas apgailestavo, kad tam tikrą skaičių triušių buvo pažadėjęs parduoti užsakiusiems žmonėms ir dabar negalės įvykdyti savo pažado.
Kasmet bent du kartus rengiantis triušių loteriją, ūkininkas pastaruoju metu taip pat buvo ją paskelbęs. Nepaisant patirtų nuostolių, Mantas loterijos laimėtojui sakė būtinai įteiksiantis dovanų triušį.
Padarytą žalą jaunasis ūkininkas įvertino 500 eurų, neįskaičiuodamas į ją įdėto darbo, kurio, prižiūrint triušius, tikrai nestinga.