Seimo narys Vidmantas Kanopa sakė, kad nors paukštininkystės kainos atsistatė, tačiau pabrango pašarai ir sektorius patiria milijoninius nuostolius.
ŽŪM atstovė, aiškindama kas vyksta, dėliojo, jog 2021 m. valstybės pagalba buvo suteikta. Augintojams išmokėta 1,86 mln. eurų. Ją gavo 58 augintojai. Kita parama visiems sektoriaus įmonėms, įskaitant perdirbėjams 1,88 mln. eurų. Ją gavo 3 subjektai, nors planuota, kad gaus 13 įmonių. ŽŪM tai vertina kaip gerėjančią padėtį.
Nors gamyba krito 19 proc. tačiau rugsėjį ji jau didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir užpernai. Nors pašarai brango, tačiau kyla ir didmeninės kainos. Pagal atskiras vištienos dalis nuo kelių iki 43 proc.
Regina Mininienė, ŽŪM atstovė, sakė, kad norint teikti pagalbą šiam sektoriui problema, kad, skirtingai nuo kiaulininkystės, nėra tokių kainų kritimų ir ta pati schema netiks.
„Jei pavyktų greitai parengti naują koncepciją, pakeisti taisykles, pratęsti terminus, vėl galėtume kreiptis į EK. Tačiau du mėnesiai iki Naujų metų labai trumpas laikas, nes reikia pritarimo iš Finansų ministerijos ir Vyriausybės“, – aiškino R. Mininienė.
„Ministerija sako, kad sektorius gyvena gana gerai, tačiau taip nėra. Kiaušinių gamintojo kaina mažiausia ES ir ji 25 proc. žemesnė nei vidutinė ES, 5 proc. mažesnė nei pernai. Lyginau paskutinių ketverių metų kainą, dabar 2 proc. kiaušiniai pigesni nei vidutiniškai“, – kitaip padėtį šviečia Vytautas Tėvelis, Paukštininkystės asociacijos vadovas ir sako, kad kai kurie priedai, reikalingi gamybai, brango kelis kartus.
Pašarai brango ženkliai, tačiau sunku ir dėl energetikos išteklių brangimo, nes viščiukams patalpoje reikia palaikyti 30 laipsnių šilumą. Dujininkai prašo 5 kartus didesnių kainų nei pernai. Elektra brango dvigubai. Asociacijos vadovas pastebi, kad sąnaudoms augant, pardavimo kainos nekyla.
Pasak V. Tėvelio, dauguma kiaušinių augintojų turi savo žemės, sėja kviečius ir jų neparduoda aukštomis kainomis, o šeria paukščius. Tie, kurie perka kombinuotus pašarus, jau patiria nuostolius. Kita bėda – pagal ES reikalavimus reikia keisti narvus. Tą daro tik tie, kurie priklauso didelėms grupėms ir darbus finansuoja iš kitų verslų.
„Vokiečiai išsikovojo, kad prisitaikymas prie gyvūnų gerovės reikalavimų būtų remiamas 70 proc. Pas mus tik 50 proc.“, – aiškina V. Tėvelis ir sako, kad problema, jog įmonės neatitinka vadinamųjų gyvybingumo kriterijų ir dėl to pasinaudoti parama negalėjo.
Parama padėjo atsigauti, tačiau skolos liko. Jų visame sektoriuje apie 10 mln. eurų.
„Vilniaus paukštyno“ ir „Kaišiadorių paukštyno“ generalinis direktorius Darius Gudačiauskas sakė, kad gerbia komitetą, nes jei ne jis, tai paukštynai jau būtų bankrutavę, o Vyriausybėje trūksta suvokimo, kas vyksta.
„Nuo krizės pradžios mano vadovaujamos bendrovės, kurios perdirba ir superka 85 proc. Lietuvos paukštienos, pagal susitarimą su augintojais supirkinėjo viščiukus nemažindami kainos. Dėl to išgelbėjome augintojus ir sukaupėme milžiniškus nuostolius. Skirta 27 mln. eurų paramos, o išmokėta tik keli milijonai“, – aiškina D. Gudačiauskas ir sako, kad jo įmonėse dirba tiek žmonių, kiek 40 didžiausių žemės ūkio bendrovių. Vien tvartų 400 tūkst. kvadratinių metrų ir dujų kainų šuolį išgyventi sudėtinga.
D. Gudačiauskas atkirto, kad ŽŪM pasisakymas apie atsistačiusias paukštienos kainas klaidinantis. Tiesiog vasarą Lenkijoje buvo paukščių gripo krizė ir tai leido kiek padidinti kainas. Energetikos kainų šuolis savikainą išaugino labai stipriai.
„ŽŪM sako, kad paramą galima teikti tik tada, jei bus 30 proc. sumažinti paukščių skaičių. Kaišiadorių paukštynas užšaldė daug mėsos. Tačiau, nors leido EK, mūsų valstybė paramos sumą apribojo pagal sumokėtą GPM, kurio mokėjome virš 4 mln. eurų per metus, neatleidome nė vieno darbuotojo, tačiau gavome tik virš milijono eurų“, – piktinasi D. Gudačiauskas ir siūlė tiesiog nusirašyti taisykles iš EK ir siųsti į Briuselį. Jei spėtume iki Naujų metų, sektorius gautų apie 5 mln. eurų.
„Nemanipuliuokite skaičiais, mes tiesiog gerai dirbome ir pasinaudojome lenkų bėdomis. Mūsų pelnas neaugo. Lenkai sugeba pasinaudoti parama iš biudžeto, devalvuoja zlotą ir taip palaiko gamintojus. Negaliu žiūrėti, kaip kažkas svetimomis rankomis žarsto žarijas nors net neturi skaičių“, – aistringai kalbėjo D. Gudačiauskas.
Paulius Lukševičius, žemės ūkio viceministras, sako, kad nors pavasarį atrodė, jog bėdos praeityje, dabar padėtis nėra gera.
„ŽŪM puikiai supranta padėtį, tačiau ne tik ji priima sprendimus. Pinigų sutaupyta ir dėl tų lėšų panaudojimo mes kreipiamės į Vyriausybę ir Finansų ministeriją“, – dėliojo P. Lukševičius ir tikino, kad stengsis, tačiau pažadėti nieko negali.
Egidija Vaicekauskienė, „Nemateko“ vadovė, sakė, kad išgyvena sunkius laikus, skolos auga, o momentas, kai buvo galima pakelti kainas, „buvo tik akimirka“.