Rapsai daugiausia naudojami biodegalų gamybai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali nutikti taip, kad to bus atsisakyta. Šiandien lietuviško rapso perspektyvas temdo ir tai, kad vietinėje rinkoje juos stumia įvežtinis biopriedas – palmių aliejus, kuriuos skiedžiamas dyzelinas. Taip nutiko ne dėl konkurencijos, bet dėl tų pačių politinių sprendimų. Palmių aliejus laikomas atlieka, neturinti CO2 emisijos ir dėl to kur kas pigesnis nei rapsų aliejus.
Statistikos departamento duomenimis, šiemet rapsų kūlėme apie milijoną tonų, pernai kiek mažiau, 2019 m., kai buvo nederlius, 657 tūkst. t.
„Rapsų srityje matome ypatingus pokyčius. Prieš 10 metų jų auginimas ir biodegalų iš jų gaminimas buvo skatinimas. Plotai padidėjo keletą kartų, pastatėme perdirbimo įmonę, tačiau prieš penkerius metus politika pasikeitė, nes maistas paverčiamas kuru ir reikia ieškoti kitų sričių, iš ko galima gaminti biodegalus. Be to, pats dyzelinas dabar blogis, kurio vartojimą reikia mažinti“, – analizuoja Albertas Gapšys, Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto ekspertas, ir pastebi, kad keičiasi ir patys vartotojai – daugėja elektromobilių, kas taip pat mažins iškastinio kuro paklausą.
Žemės ūkio ministerijos vertinimu, rapsų sektorius yra labai svarbus. Lietuvoje vidutiniškai per metus grūdų ir rapsų derlius siekia 8 mln. tonų. Didžioji dalis (apie 5 mln. tonų) yra eksportuojama. Lietuvoje perdirbama 1,6 mln. tonų grūdų ir rapsų, iš kurių trečdalį sudaro biodegalų gamyba – 0,42 mln. tonų. Didžiąją biodegalų gamybos dalį, siekiančią apie 0,33 mln. tonų, užima rapsų perdirbimas. Žaliavos perdirbimas kuria kur kas didesnę pridėtinę vertę negu tiesiog eksportas ir Žemės ūkio ministerijos strategija – palaikyti ir skatinti perdirbimą.
Paklausa kris
A. Gapšys prognozuoja, kad rapsų plotai mažės, nes per keletą metų kris paklausa. Reikia galvoti apie naujas kultūras, kurios galėtų pakeisti biodegalams skirtą kultūrą.
„Kol kas biodyzelinas, kuris gaminamas iš rapsų, išlieka kaip viena iš alternatyvų. Net ir žaliajame kurse kalbama apie biodegalus, jie įtvirtinami ir teisės aktuose. Kalbant apie tolimesnę ateitį, gali būti įvairių scenarijų. Jei maistas brangs ir jo truks, gali atsitikti, kad viskas keisis ir iš rapsų nebegamins biodegalų“, – sako Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas.
A. Gapšys prognozuoja, kad kitos tradicinės kultūros, pavyzdžiui, kviečiai, rapsų nepakeis, nes jų ir taip auginame 5-6 kartus daugiau nei mums reikia ir išvežame kaip žaliavą. Pridėtinė vertė kuriama menka, nes savo šalyje jų neperdirbame, o tiesiog parduodame biržoje.
„Kviečių auginimą galima skatinti, tačiau reikia naujų idėjų. Žaliavos eksportas nieko neduoda. Pavyzdžiui, juos galėtume šerti kiaulėms ir parduoti mėsą, tačiau mes kiaulių auginame vis mažiau“, – siūlo A. Gapšys ir pastebi, kad mes eksportuojame 70 proc. grūdų, ES vidurkis 20-30 proc.
Pasak eksperto, daržovės ar sodai nebus tokia masinė kultūra, kaip javai. Be to, mūsų klimatas toks, kad negausime 2-3 daržovių derlius ir savikaina nekonkuruosime su Pietų šalimis. Kalbant apie sodus, šalia lenkai, kurie pagrindiniai ES obuoliai augintojų ir eksportuoja milžiniškus kiekius. Mums eksportuoti savo obuolius sudėtinga. Tiek, kad patys apsirūpiname vaisiais. Pas mus dabar į ūkį kaip verslą žiūri ir iš to gyvena tik keletas ar keliolika tūkstančių ūkių iš daugiau nei šimto tūkstančio visų ūkių. A. Gapšio siūloma kultūra, kuri galėtų tapti masine, tai pluoštinės kanapės.
Žada didinti paklausą – išstumti palmių aliejų
Žemės ūkio ministerija mato kitą kelią - galimybę išstumti palmių aliejų ir jį pakeisti Lietuvoje gaminamais biopriedais.
Žemės ūkio ministerija savo komentare rašo, kad šiuo metu siekia apsaugoti Lietuvos energetinį sektorių nuo Palmių riebalų rūgščių distiliato (PFAD) invazijos Lietuvos rinkoje.
PFAD yra šalutinis gamybos produktas ir ES yra laikomas pašarų ingredientu. Pastaruoju metu PFAD dėl ekonominės vertės labiau apsimoka naudoti biodegalų gamybai. Kadangi PFAD traktuojamas kaip atlieka, jo gamybai teoriškai sutaupoma CO2 ir nereikia įrodyti, kad PFAD yra pagaminamas tvariai. Tokiu būdu degalų importuotojai ir prekiautojai deklaruoja biodegalus pagamintus iš PFAD su dideliais deklaruojamais CO2 sutaupymais. Ir tuo jie įgyja didelį pranašumą prieš biodegalus, pagamintus iš rapsų.
Skaičiuojama, kad dėl PFAD invazijos Lietuvos žemės ūkis per metus negautų 24,1 mln. eurų pajamų, o vietinėms biodegalų įmonėms tiesioginė žala siektų 1,7 mln. eurų. Be to, Lietuvoje nesant poreikio perdirbti rapsus/spausti rapsų aliejų, kurio metu susidaro rapsų išspaudos, skirtos pašarams, kiltų pašarų kainos, kadangi mažėtų rapsų išspaudų pasiūla. Tai lemtų gyvulininkystės rinkos iškraipymą ir konkurencijos apsunkinimą, kadangi dėl brangstančių pašarų, didėtų produkto savikaina.
2021 m. pavasarį priimtame Alternatyvių degalų įstatyme numatyta kad nuo 2024 m. palmių aliejus, pripažintas kaip keliantis didelę netiesioginę žemės naudos keitimo riziką, nebebus laikomas biodegalais. Tačiau biodegalams ir toliau galima naudoti sertifikuotą palmių aliejų bei palmių aliejaus rūgšties distiliatą (PFAD).
Skirtingai nei daugelyje ES šalių, Lietuvoje PFAD šiuo metu nėra pripažįstamas I kartos biodegalais. PFAD pripažinus „atlieka“ degalų prekiautojams atsirastų motyvacija pakeisti iš rapsų gaminamus biodegalus į PFAD ir taip deklaruoti aukštus CO2 sutaupymus. Tai kai kurios šalies degalinės jau daro.
Todėl siūloma PFAD traktuoti kaip žaliavą 1-mos kartos biodegalams, pagamintiems iš maistinių ir pašarinių augalų, nes tai yra palmių aliejaus šalutinis produktas, kuris patenka į ES pašarinių žaliavų katalogą ir nėra atlieka arba liekana. Atitinkamai siūlom apkeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą.
Tokiam Žemės ūkio ministerijos siūlymui pritarė Seimo Kaimo reikalų, Ekonomikos, Aplinkos komitetai.