Perspėjimas stambiesiems – melavusiems teks atsisveikinti su žeme

Kilus skandalui dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo nepaisant visų ribojimų paaiškėjo, kad kai kurios Žemės ūkio verslo grupės plotus išplėtė keliolika tūkstančių hektarų. Žemės ūkio ministerija pasiryžusi, jei teisėsaugos institucijos ras pažeidimų, kreiptis į teismą dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.

„Teismai dėl neteisėtai pirktos žemės su atitinkamomis pasekmėmis greičiausia bus“, – Berlyne vykstančioje „Žaliojoje savaitėje“ kalbėjo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Prasideda patikros

B. Markauskas sako, kad teismų nelaukia, tačiau teisėsaugos institucijos pradeda patikras ir radus pažeidimų bus bylinėjamasi dėl tokių plotų perdavimo valstybei.

Ekspertai sako, kad tai - normalus kelias. Nors nėra patikrų duomenų, tačiau, žvelgiant į tai, kas paskutiniais metais vyko rinkoje, tikėtina, kad pažeidimų bus rasta. Tai, kad tokie sandoriai gali būti pripažinti neteisėtais, tikimybė yra didelė. Panaši praktika jau gana plačiai taikoma griaunant neteisėtai pastatytus namus.

„Mūsų žemės pardavimo reguliavimas vienas griežčiausių Europoje. Nors daug ko neįmanoma ištaisyti. Anksčiau užtekdavo tik asmens deklaracijos, kiek žemės turi, ir, ar nepažeidžia įstatymų, galėjo pirkti žemę. Dabar darbo ėmėsi prokuratūra. Jei kas nors pildė neteisingai, bus teismai ir valstybė gali susigrąžinti žemę“, – poziciją išdėstė ministras.

Teks išpirkti

„Įstatymas turi galioti visiems. Iš pirmo žvilgsnio pažeidimų daug. Kiek jų gali būti iš tiesų, nesiimu spręsti. Didelių grupių, kur reikia užduoti klausimus, kaip jos sukoncentravo tokius plotus, yra ir be „Agrokoncerno“, – sakė Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Seimo narys pastebi, kad pagal galiojantį vadinamąjį žemės saugiklių įstatymą, jei įmonė ar fizinis asmuo po įstatymo įsigaliojimo pirko daugiau žemės nei leidžiama, perteklinį plotą jis privalo arba parduoti, arba vidutine rinkos kaina jį išperka valstybė.

„Yra išlyga susijusi su gyvulininkyste. Jei turi daug gyvulių, gali pirkti daugiau nei 500 ha. 1 sąlyginis galvijas, 1 hektaras. Tačiau jei gyvulių sumažėja, žemės savininkas įsipareigoja perteklinio ploto atsisakyti – parduoti rinkos dalyviams arba pagal vidutinę kainą valstybei. Vidutinė kaina šiandien daugeliu atvejų mažesnė nei rinkos“, – subtilumus aiškino A. Stančikas.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas duria pirštu ir į sekantį taikinį – pavasario sesijoje planuojama imtis miško ir jo valdytojų. Šioje srityje taip pat susiformavo didžiulės verslo grupės, valdančios dešimtis tūkstančių hektarų.

„Matome, kad mišką aktyviai perka ir užsienio kapitalas. Mes patys nežinome, kas čia vyksta. Manau, tai pavojinga valstybei. Pavasarinėje sesijoje mėginsime įvesti valdomų miško ploto ribojimą, nustatyti taisykles, kad neatsirastų didžiulių grupių, kurioms priklausys visi Lietuvos miškai“, – planuoja A. Stančikas.

Kontrolės nebuvo

Kiek anksčiau ministras pasakojo ir kaip nutiko, kad atsirado gigantiškos Žemės ūkio verslo grupės, kurių plėtra nesustojo net įvedus griežtus žemės pirkimo saugiklius.

Problema, kad to nebuvo, kaip kontroliuoti. Jei nėra registro, notarai, kuriems buvo pavesta kontrolės prievolė, paprasčiausiai neturėjo kur patikrinti, ką asmuo ar įmonė turi. Užtekdavo pačiam parašyti pažymą, kad nepažeidi įstatymo ir neturi žemės daugiau nei leistina ir galėjai pirkti.

Šiandien fizinių asmenų nuosavybė jau aiškiai matoma, kooperatinių ir žemės ūkio bendrovių nuosavybė bus matoma, kai pradės veikti registras. Tačiau iki šiol nėra uždarųjų akcinių bendrovių nuosavybės registro ir, kiek kuri tokia bendrovė valdo žemės - neaišku.

Be to, žemė neatskirta nuo akcinio kapitalo ir tai kelia grėsmę.

Bylinėtis perspektyvu

„Kol kas nežinome, ar perkant žemę kas nors padarė pažeidimų. Jei jų yra ir tai nustatys teisėsaugos institucijos, galima kreiptis į teismą ir tokius sklypus atimti. Buvo reikalaujama deklaruoti interesus ir, jei pirkėjai melavo Nacionalinei žemės tarnybai, tai gali būti vertinama kaip pažeidimas“, – apie tai, kad teisminis kelias gali turėti perspektyvą pripažįsta Korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis.

Kol kas dar tik prasidėjo tikrinimas, tad galima tik kelti prielaidą, kad pažeidimų buvo. Kas bus su tokia žeme, jei bus pripažinta, kad ji pirkta neteisėtai, neaišku.

K. Kristinaitis sako, kad panašus procesas, kai naikinami seni sprendimai ir sandoriai, Lietuvoje jau pakankamai paplitęs. Tai neteisėtai pastatytų namų griovimas. Griaunami netgi tie statiniai, kuriems buvo išduoti leidimai.

K. Kristinaitis įžvelgia ir kitą pavojų – ne tik galimą žemės atėmimą. Jei valdomi plotai viršys leidžiamus teisės aktus, gali būti, jog bus pripažinta, jog dalis ES paramos buvo panaudota neteisėtai, nes skirta žemei, kuri valdyta neteisėtai. Matininkas sako, kad žemė šiandien patraukli investicija, nes susiformavo tiek jos pardavimo, tiek nuomos rinka. Norinčių pirkti daugėja. Į šią rinką eina ir bendrovės, iki šiol su tuo neturėjusios nieko bendra, tik siekiančios saugiai investuoti perteklines lėšas.

Ministras nesiima prognozuoti, kiek tokių atvejų gali būti, nes kol kas tiesiog trūksta duomenų ir jų analizės. Ateityje tokių nesusipratimų bus mažiau, nes į žemės pirkimo – pardavimo sandorius įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba. Kol kas neaišku, ką daryti su biržoje kotiruojamomis bendrovėmis. Pavyzdžiui, jei ūkininkams bankrutuoja, jo žemė atitenka bankui ir tokių atvejų yra.

„Gaila, kad 27 metus niekam nerūpėjo, kas vyksta žemės ūkyje. Mes net neturime strategijos, kokio dydžio ūkį norime matyti. Viskas vyko chaotiškai“, – sako ministras.