Pirmasis ligos atvejis Graikijoje nustatytas šių metų liepos 11 d. Tesalijos regiono ūkyje, kuriame buvo laikomos 264 avys ir ožkos. Nuo to laiko, visoje šalyje iš viso nustatyti 24 ligos protrūkiai. Rumunijoje pirmasis atvejis užregistruotas 2024 m. liepos 19 d. Tulča regione, ūkyje, kuriame buvo laikoma 51 119 avių. Iki šiol Rumunija pranešė apie dar 37 protrūkius.
Reaguojant į šiuos protrūkius, visi ligai imlūs gyvūnai židiniuose buvo sunaikinti ir imtasi kruopščios dezinfekcijos priemonių. Aplink ligos židinius nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, kuriose taikomos griežtos kontrolės priemonės ir uždraustas avių ir ožkų judėjimas, siekiant užkirsti kelią tolesniam viruso plitimui.
Europos Komisija ėmėsi papildomų priemonių ir praplėtė apribojimų zonas aplink nustatytus ligos židinius Graikijoje ir Rumunijoje.
Protrūkio priežastys šiuose regionuose šiuo metu tiriamos. Virusas paplitęs Azijos, Afrikos šalyse taip pat Bulgarijoje. Ši liga anksčiau nebuvo nustatyta Graikijoje ir Rumunijoje.
VMVT specialistai primena, smulkiųjų atrajotojų maru serga avys ir ožkos bei kiti smulkūs naminiai ir laukiniai atrajotojai taip pat gali užsikrėsti ir kupranugariai. Sergantiems gyvūnams dažnai pasireiškia tokie simptomai, kaip aukšta temperatūra ir ištakos iš akių ir nosies. Gyvūnai negali ėsti, nes burnos gleivinė pasidengia skausmingomis žaizdelėmis bei gyvūnai kenčia nuo plaučių uždegimo ir viduriavimo. Virusas plinta aerozoliniu keliu arba tiesioginio kontakto su užsikrėtusiais gyvūnais metu ir gali būti aptinkamas piene, pakratuose, pašaruose, transporto priemonėse, ganyklose ir užterštuose vandens šaltiniuose.
Kilus įtarimui, kad gyvūnai užsikrėtė užkrečiamąja liga, būtina nedelsiant pranešti veterinarijos gydytojams arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT).
