Tiek rūmai, tiek taryba susitiks su politikais, tiesa – ne kartu. ŽŪR viešai pristatys deklaraciją, kurioje išdėstys žemės ūkio sektoriaus problemas ir kurią vėliau pristatys Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijoms. Rūmų teigimu, laužais norima atkreipti dėmesį į socialinio dialogo stoką iš valdžios.
Tuo metu ŽŪT su žemės ir žemės ūkio politiką formuojančiomis institucijomis nesusitiks, vietoje to pirmadienį popiet pasimatys su premjere Ingrida Šimonyte. Jai bus išreikšta kritika dėl reikalavimų atkurti daugiametes pievas, to kaip vykdoma saugomų teritorijų plėtra, akcizų politikos ir kt.
Laužai degs visoje Lietuvoje, dar viena akcija – mėnesio pabaigoje
Pasak ŽŪT pirmininko Igno Hofmano, laužai bus deginami visose savivaldybėse.
„Pirmadienį visoje Lietuvoje, prie pagrindinių kelių sutartu metu bus užkurti laužai“, – Eltai sakė I. Hofmanas.
„Galbūt bus rajonų, kur bus uždegti 5–6 laužai, galbūt bus tokių, kurie uždegs ir 40 laužų. Matomose vietose“, – teigė jis.
ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus pažymėjo, kad ūkininkų mitingai vyks ir Vokietijoje, Nyderlanduose. Vis tik tokios akcijos nerengiamos Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Vokietijoje važiuos traktoriais, kai kurie blokuos ministeriją. (...) Mūsų kaimynės atsisakė, nes mano, jog reikia įvertinti ir geopolitinę situaciją dėl Ukrainos“, – Eltai teigė A. Svitojus.
Abiejų Lietuvos ūkininkų struktūrų keliamos problemos iš esmės yra panašios.
„Yra bendras noras atkreipti visuomenės dėmesį į žemdirbius“, – sakė A. Svitojus.
ŽŪR pirmininkas pagrindine įvardijo nepakankamą žemės ūkio politikos formuotojų dialogą su socialiniais partneriais, pirmiausia šalyse įgyvendinant Europos Sąjungos žaliojo kurso priemones.
„Vienu metu keliami reikalavimai ir kitaip, ekologiškai, ūkininkauti, iš kitos pusės didėja biurokratija. Vėliau keičia akcizus – suplanuoji gyventi pagal subalansuotą ekonominę veiklą, balansuoji savikainas, o tau kasmet pradeda keisti kuro, vadinamojo žaliojo kuro panaudojimo sąlygas.
Arba tavo pievas paverčia saugomomis teritorijomis. Sėji pasėlius, o tau staiga sako, kad čia bus šlapynė, durpžemių zona, arba paukščiukai. Ir nieks negali paaiškinti dėl ko“, – žemdirbių nuogąstavimus įvardijo A. Svitojus.
I. Hofmanas antrino, jog pradedamais protestais ŽŪT nori pabrėžti jos narių požiūriu netinkamą šios Vyriausybės žemės ūkio, akcizų politiką, akcentuoti, jog dar nesibaigė vadinamoji pieno krizė. Ji kilo maždaug prieš metus, itin nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms.
„Pirmoji yra daugiamečių pievų problema, antra – saugomų teritorijų plėtra, kada ji vykdoma žemės savininkų sąskaita. Tada dujų akcizų ir kuro naudojimo naujoji tvarka. Neišspręsta pieno krizė“, – pagrindinius ir, jo teigimu, šiuo metu aktualiausius klausimus įvardijo ŽŪT pirmininkas.
I. Hofmanas taip pat informavo, jog ŽŪT mėnesio pabaigoje dar organizuos ūkininkų kelionę sava žemės ūkio technika į Vilnių.
„Po šitos akcijos organizuojamės į sekantį akcijos etapą. Važiuosime žemės ūkio technika ir suvažiuosime į Vilnių“, – sakė jis.
„Tai bus sausio pabaiga“, – pridūrė I. Hofmanas.
Susitiks su skirtingomis institucijomis
Laužams jau degant, pirmadienį popiet, ŽŪT delegacija susitiks su premjere. Susitikti su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, kurio atsistatydinimo ne kartą reikalavo pernai, taryba neplanuoja, o ar jis savo iniciatyva – nežino. Žemės ūkio ministerijos atstovai Eltai teigė, jog K. Navickas turėtų atvykti.
Savo ruožtu ŽŪR vyks į Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas, formuojančias atitinkamai žemės ir žemės ūkio politiką.
Navickas: klausimai yra prieštaringi, įeiname į priešrinkiminį laikotarpį
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad protestuoti besirengiančių ūkininkų keliami reikalavimai bei siūlymai, kaip spręsti iškilusias problemas, yra prieštaringi. Ministro manymu, ūkininkų suaktyvėjimas rodo prasidedantį priešrinkiminį laikotarpį Lietuvoje.
K. Navickas pirmadienį LRT radijui tvirtino, kad labai svarbu, jog ūkininkų organizacijos turėtų ir naudotųsi teise protestuoti bei būtų vieningi. Vis dėlto, ministro įsitikinimu, ūkininkų siūlomi iškilusių problemų sprendimo būdai skamba prieštaringai.
„Kalbant apie reikalavimus arba labiau kalbant apie tų reikalavimų sprendimo būdus, tai jau čia man yra visiškai prieštaringi klausimai, nes, pavyzdžiui, vienas iš aktualiausių klausimų yra daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo klausimas. (...) Mes jau šitą klausimą svarstome ir ieškome sprendimo nuo ankstyvo rudens, tai tarybos (Žemės ūkio tarybos – ELTA) atstovai nedalyvavo šitame procese. Tai jau man akivaizdžiai rodo, kad nesiekiama konstruktyvumo ir matyt, kas yra akivaizdus faktas, įeiname į priešrinkiminį laikotarpį“, – LRT radijui kalbėjo K. Navickas.
Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas teigė nesutinkantis su ministro pozicija. Jis pažymėjo, kad ŽŪT yra aktyvi, svarstant žemės ūkiui svarbius klausimus.
„Nesutikčiau su ministro pasakymu, kad nedalyvavome. Ne kartą pristatėme savo siūlomą būdą, kaip būtų galima sumažinti (daugiamečių pievų mažėjimą – ELTA) ir patys savo iniciatyvą žemdirbiai susitiko su Europos Komisijos atstovais, taip pat ir ne taip senai turėjome darbinį susitikimą su ministerija“, – LRT radijui aiškino I. Hofmanas.
ŽŪT vadovas teigė turintis duomenų, kad per Lietuvą yra vežami rusiškos kilmės grūdai ir pašarai.
„Oficialus skaičius – 170 tūkstančių tonų yra perkrauta per Lietuvos uostą. Bet visiškai nežinome, kiek yra nusėdę Lietuvos rinkoje“, – dėstė I. Hofmanas.
Žemės ūkio ministras K. Navickas, reaguodamas į ŽŪT pirmininko teiginius, tvirtino, kad galimai rusiškos kilmės žemės ūkio produkcijos eksporto kiekiai Klaipėdos uoste yra sumažėję. Be to, anot jo, šio tipo eksportas nėra draudžiamas.
„Lietuva eksportuoja per Klaipėdos uostą 4 milijonus tonų grūdų, tai yra tas skaičius judėjimo. Taip, tai yra nesankcionuota prekė ir Europos Sąjungos šalys, ir pati Europos Sąjunga taip pat nesvarsto galimybės drausti maisto eksporto, nes tai yra susiję jau ir su trečiųjų šalių pagalba. Tai yra pakankamai jautrus tarptautinis klausimas, tą klausimą Žemės ūkio taryboje mes su latviais kartu keliame ir dar kartą kelsime“, – aiškino K. Navickas.