Dėl pernykščio rudens liūčių sėklų krizė palietė ir kaimynines šalis. Sertifikuotų sėklų pardavėjai tikina, kad nebeturi iš kur atvežti kviečių sėklų. Kainas pakėlė ir ūkininkai, kurie turi ūkyje paruoštų ūkinių sėklų, tačiau ir šios jau beveik išgraibstytos.
Tokios situacijos vasarinių kultūrų sėklų rinkoje žemdirbiai sako neregėję per visus atkurtos Nepriklausomybės metus. Šiemet teks nuleisti pavasarinės sėjos kokybės kartelę, o „skyles“ bus bandoma užkamšyti ir neišbandytomis mūsų krašte veislėmis.
Stinga ir sertifikuotos, ir ūkinės sėklos
Pirmąjį šoką grūdines kultūras auginantys žemdirbiai patyrė dar praeitų metų paskutiniais mėnesiais, kai ėmė ryškėti, kad bus rimtas pavasarinei sėjai reikalingos sėklos stygius.
Dėl pernykščių liūčių dalis derliaus liko nenuimta, vasariniams kviečiams nepavyko pilnai subręsti. Maža to, dėl blogų gamtinių sąlygų žiemkenčiais nespėta užsėti per 25 proc. numatytų plotų, tad pavasarį sėklos poreikis bus dar didesnis.
„Situacija tragiška: kokybiškų sėklų trūksta, kainos pakilo. Sėsime savo paruoštas sėklas, bet jos daigumas nėra toks, kokio norėtume. Tačiau kitos išeities nėra – 500 eurų už toną kviečių sėklų nemokėsi, o laukų neapsėtų nepaliksi. Tokio pavasario dėl sėklų problemos nepamena ir ūkininkaujantieji nuo 1990-ųjų“, – karčią realybę apibūdino Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Kubiliūnas.
Mūsų grūdininkai nemažai sėja vadinamosios ūkinės sėklos, kurią paruošia savo ūkiuose, o įmonių sertifikuotų sėklų paprastai perka sėklai atnaujinti. Šiemet rinkoje stinga ir sertifikuotos, ir ūkinės sėklos.
Dar rudenį tiekėjai buvo užversti užsakymais. Pajutę artėjančius tamsius debesis rinkoje sėklininkystės įmonių specialistai ėmė raginti žemdirbius įvertinti turimos ūkinės sėklos rezervą, tikrinti jos kokybę ir dalintis informacija dėl pardavimo.
„Sutarę su kolegomis iš kitų rajonų iš anksto daugmaž apsirūpinome sėklomis, nes jau anksčiau įvertinome problemą. Manau, kad kainos per smarkiai šoko į viršų. Sėklų pardavėjai, matyt, naudojasi tokia situacija. Žinoma, stengiasi uždirbti ir tvarkingai išlaikę gero daigumo kviečių ar miežių sėklas ūkininkai“, – sakė Panevėžio rajone ūkininkaujantis Ovidijus Pečeliūnas.
Deficitas visoje Europoje
Pardavėjai bando atremti žemdirbių priekaištus, kad kainos rekordines aukštumas pasiekė esą ir dėl jų noro pasipelnyti.
„Susiformavo globalus sėklų deficitas, kurio nėra kaip padengti. Šiemet blogos gamtinės sąlygos buvo ir kituose kraštuose. Sėklų stinga ir „brangesnėse šalyse“ – Vokietijoje, Danijoje ar Švedijoje. Tokiomis sąlygomis kaina natūraliai auga. Sukėlė kainas ir ūkininkai, kurie turi kokybiškų ūkinių sėklų. Viskas priklauso nuo poreikio“, – tikino „Baltic Agro“ sėklų produktų vadovas Henrikas Selezenevas.
„Dotnuva Baltic“ sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas pridūrė, kad stinga ne tik vasarinių kviečių, bet kitų vasarinių kultūrų sėklų.
„Nebegalime pasiūlyti miežių, avižų, pupų sėklų, dar turime žirnių, rapsų, žolių sėklų. Kviečių sertifikuotų sėklų dabar nėra realios pasiūlos. Aišku, mūsų ūkininkai užsienyje, matyt, dar gali gauti ūkinių sėklų. Jau dvidešimt metų dirbu šioje srityje, bet dar nebuvo taip sudėtinga gauti ir atsivežti sėklų, niekas negali jų pasiūlyti arba kainos yra nelogiškai aukštos“, – sakė jis.
Pernai tokiu metu sertifikuotų vasarinių kviečių sėklų galima buvo įsigyti po 350–360 eurų, o dabar – po 410–440 eurų ar net per 500 eurų už toną. Lietuviškos sertifikuotos salyklinių miežių sėklos kainavo apie 340 eurų, o dabar – apie 370 eurų už toną. Tačiau jų stingant atvežtinių sėklų kaina rinkoje, priklausomai nuo veislės, pasiekė net 500 eurų už toną.
Išskirtine situacija rinkoje naudojasi ir mūsų ūkininkai. Kokybiškų ūkinių kviečių sėklų kaina iškilo iki 220–250 ar net 300 eurų už toną. Javų augintojai motyvuoja, kad gero daigumo sėklas paruošti buvo sudėtinga, nes pernai dėl blogų oro sąlygų vasarinės kultūros nespėjo pakankamai subręsti.
Dalį žiemkenčių reikės atsėti
Manoma, kad nemaža dalis ūkininkų jau sugebėjo pasirengti pavasario sėjai. Tačiau dar viena problema gali išryškėti pavasarį, kai nutirpus sniegui atsidengs žiemkenčių laukai.
Jeigu paaiškės, kad pasėliai nukentėjo labiau nei tikėtasi, gali staigiai prireikti papildomai vasarojaus sėklų. O gauti jų, pasak specialistų, bus labai sudėtinga. Tuomet gali tekti į dirvą berti bet kokios kultūros sėklas.
Lietuvoje per pastaruosius trejus metus žieminių kviečių vidutiniškai būdavo užsėjama per 620 tūkst. hektarų. „Pernai jų pavyko užsėti kur kas mažiau – gali būti, kad tik apie 470 tūkst. hektarų. Negana to, didžiosios pasėlių dalies būklė gali būti vidutinė arba prasta“, – prognozavo H. Selezenevas.
„Baltic Agro“ sėklų produktų vadovas priminė, kad kritiniais atvejais dėl vasarinių kultūrų sėklos paprastai nekildavo problemų, nes jų atveždavo iš kaimyninių „nebrangių šalių“ – Latvijos, Lenkijos ir kt. Dabar sertifikuotų sėklų pardavėjai bejėgiškai skėsčioja rankomis.
Daigumas neatitinka normų
Javų augintojai pabrėžė, kad šiemet bus problemų ir dėl sėklos daigumo, o tai atsilieps javų derlingumui.
„Atliekame tyrimus, todėl žinome daigumą, stambumą, kiek jų reikės sėjai. Lyginant su 2016 metais, vasarinių kviečių sėklų daigumas yra ženkliai mažesnis. Tuomet jis buvo 92–95 proc., o dabar – 80–88 proc., o turėtų būti ne mažesnis 85 proc. Tačiau kiti ūkininkai turi ir 60 proc. daigumo sėklos, kurios jau nebeverta sėti“, – kalbėjo R. Kubiliūnas.
Kai kurie stambesnių ūkių savininkai dabar kooperuojasi ir patys ieško pigesnių sėklų užsienyje, o smulkieji laukia tikėdamiesi, kad kaimynams liks atliekamų sėklų. Tačiau ne vienu atveju ir geriausi kaimynai negalės padėti.
„Visą laiką ūkyje pasiliekame rezervą. Miežių sėklų turime daug ir galėsime likučius parduoti, o kviečių sėklų yra tik sau“, – sakė grūdų augintojas.
Rizika dėl neišbandytų veislių
Pasak H. Selezenevo, bėda, kad dėl per mažos sėklų pasiūlos „skyles“ bus bandoma užkamšyti įvairiausiomis sėklomis, kurios neišbandytos Lietuvoje, o jų kokybei kartelė gali būti nuleista.
Kokybiška produkcija graibstoma visoje Europoje. Kadangi Vokietijos, Belgijos ar Prancūzijos ūkininkai įperka brangesnes sėklas, Rytų europiečiams neretai lieka ne pačios geriausios veislės.
Svarstoma, kad dėl susiklosčiusios situacijos sėklų rinkoje grūdų augintojų gamybos sąnaudos gali padidėti nuo 10 iki 20 eurų už hektarą, be to, auga rizika dėl būsimos produkcijos kokybės.
Tačiau duonos valgytojams dar nėra ko baimintis dėl vartojamos produkcijos pabrangimo, nes grūdų kainos nepriklauso nuo situacijos mūsų rinkoje. Joms įtaką daro Kanada, JAV, o dabar – ir Rusija.