Projekte siūloma nustatyti reglamentavimą, ribojantį pieno pirkėjų ir gamintojų galimybes laisvai susitarti dėl pieno supirkimo kainų. Taip pat siekiama nustatyti pieno pirkėjams pareigą iš anksto viešai skelbti taikomas pieno pirkimo kainas.
„Iš esmės įstatymo projektu yra siekiama sukurti situaciją, kai visi pieno pirkėjai pieną supirkinėtų už vienodas kainas, tokiu būdu eliminuojant paskatas konkuruoti tiek pieno supirkėjams, tiek ir patiems pieno gamintojams“, – tokią poziciją valstybės institucijoms pareiškė LPK.
Konfederacija savo rašte kritikuoja projekte surašytas nuostatas ir procesą. LPK manymu, tai vienas ryškiausių „teisinio nihilizmo“ pavyzdžių, kai trumpalaikiai priešrinkiminiai tikslai užgožia ne tik teisines vertybes, bet ir kelia grėsmę svarbiems pramonės sektoriams.
Pramonininkai atkreipė dėmesį, kad įstatymo projektu siekiama perkelti pieno pirkėjams valstybės funkciją apsaugoti gamintojus nuo jiems galimai nepalankių rinkos svyravimų.
„Tokie siekiai nieko bendro neturi nei su Pieno įstatymo tikslu užtikrinti pieno gamintojų ir pirkėjų santykių „sąžiningumą“, nei su bendrai teisėkūroje privalomais tikslais apsaugoti sąžiningą konkurenciją, užtikrinti teisingą interesų balansą bei intervencijos į rinką proporcingumą“, – tvirtinama konfederacijos rašte.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius anksčiau yra užsiminęs, kad bus siekiama į reguliavimo sferą įtraukti ne tik perdirbėjus ir gamintojus, bet ir prekybininkus.
Tačiau į projektą prekybos grandis nėra įtraukta, ką Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija laiko esmine projekto spraga. Asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pažymi, kad įstatymo projekte siūlomas kainų reguliavimas smulkiems, vidutiniams ir stambiems pieno ūkiams vienareikšmiai neigiamai paveiks mišrius ūkius, besispecializuojančius pieno gamyboje, kurie jau dabar balansuoja ties išnykimo riba.
Apie neigiamas įstatymo pasekmes įspėja ir asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis. Pasak jo, kišimasis į rinką gali sugriauti pieno rinkos balansą, skatins žaliavinio pieno importą, išprovokuos pieno ūkių pasitraukimą iš prekinės gamybos.
Kol kas įstatymo rengėjai nesikreipė į išvadas galinčias pateikti valstybės institucijas. Tačiau Konkurencijos taryba (KT) sureagavo į pramonininkų raštą ir kreipėsi į projekto rengėjus, atkreipdama jų dėmesį, kad, nusprendus projektą svarstyti oficialiai, dalyvautų jo derinimo procedūroje.
KT dar nepateikė detalios pozicijos dėl projekto, tačiau pagal kompetenciją atkreipė dokumento rengėjų dėmesį, kad jo nuostatos kelia konkurencijos ribojimo riziką ir gali prieštarauti ES teisės reikalavimams.
„Anksčiau Konkurencijos taryba ne kartą yra išdėsčiusi poziciją, kad pieno pirkimo kainų reguliavimas ir pareigos viešai skelbti šias kainas nustatymas pieno pirkėjams gali iškreipti konkurenciją rinkoje“, – teigiama tarybos rašte.
Balandžio mėnesį pieno supirkimo kainos reguliavimą numatantis įstatymo projektas buvo perduotas tobulinti Seimo Ekonomikos komitetui.
Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektu siūloma nustatyti pagrindinius pieno kainodaros principus ir apriboti nesąžiningų praktikų taikymą sudarant pieno pirkimo ar pardavimo sutartis.
Šiuo įstatymu supirkėjams būtų draudžiama perkant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, mokėti mažesnę vidutinę pieno pirkimo kainą negu mokama vidutinė pieno pirkimo kaina. Taip pat supirkėjams būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mokėti priemokas ar priedus viršijančius 20 proc. pieno kainos, mažinti pieno kainas daugiau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius.
Tokia tvarka būtų netaikoma pieno pirkimo-pardavimo sutartims, kai jos sudaromos kooperatyvų, turinčių savo nustatytas taisykles, kaip pirkti pieną iš savo narių.
Anot Žemės ūkio ministerijos, tokia tvarka reikalinga, nes Lietuvos pieno gamintojai yra gana smulkūs todėl atskiras pieno pardavėjas neturi didelės derybinės galios, tuo metu pieno perdirbimo sektoriuje matoma oligopolinė struktūra – 5 perdirbimo įmonių grupės perdirba apie 90 proc. viso šalyje pagaminto pieno.
Kovo pabaigoje Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis teigė, kad nesprendžiant pieno ūkių problemų, ūkininkai gali atnaujinti sausio mėn. vykusius protestus. Po vykusio susitikimo su Vyriausybe jie tvirtino, kad pieno sektoriaus problemos nėra sprendžiamos.
Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad būtent šis įstatymas išspręs šias problemas.