„Iki“ prekybos tinklas pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai pranešė, kad nuo šios savaitės mažina UAB „Pieno žvaigždės“ produktų kainas. Numatyta, kad atrinktų pieno produktų kainos mažės 2-6 proc.
Kaip teigta pranešime, tokį pokytį lėmė mažėjančios pieno produktų pirkimo iš gamintojo kainos – tai leido nedelsiant peržiūrėti ir parduotuvėse taikomą kainodarą.
„Nuolat sekame kainų judėjimą žaliavų rinkose, pastebėję menkiausią galimybę, deramės su tiekėjais dėl tiekimo kainų. Atsiradus galimybei prekybos tinklui pieno produktų iš gamintojų įsigyti pigiau, norime, jog tai kuo greičiau pajustų ir mūsų pirkėjai. Pieno produktų kategorija yra tarp perkamiausių mūsų tinkle, todėl tikime, kad šio sprendimo naudą pajus didžioji dalis pirkėjų“, – sako prekybos tinklo „Iki“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė.
Informuojama, kad pirmiausia mažinamų kainų pokytis palies pačias populiariausias prekes – pieną, grietinę, varškę, sviestą ir kitas. Planuojama, kad šis sąrašas bus praplėstas iki daugiau nei 100 produktų.
Antradienį pranešimą žiniasklaidai išplatino prekybos tinklas „Maxima“. Jame teigiama, kad pradedama kampanija „Mes mažiname kainas“, skirta sušvelninti infliacijos įtaką maisto produktų kainoms. Klientams kas savaitę bus siūloma vis daugiau kasdienio vartojimo maisto prekių už mažesnę įprastą kainą, tikina prekybos tinklas.
„Greta įvairių akcijų ir pasiūlymų, kurių metu tam tikrą laiką taikomos palankiausios kainos atrinktiems produktams, nuolat ieškome būdų, kaip sumažinti reguliarias kainas, ypač kasdienio vartojimo maisto prekėms, kurių žmonės negali atsisakyti“, – sako Tomas Rupšys, „Maxima LT“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.
Informuojama, kad į pirmąjį „Mes mažiname kainas“ kampanijos krepšelį patenka tokie maisto produktai, kaip pienas, grietinė, grietinėlė, migdolų riešutais, silkių filė, marinuoti agurkėliai, aukščiausios rūšies miltai, saulėgražų aliejus, rūkytos mėsos dešrelės ir kt.
„Šis kainų mažinimas yra ne vienkartinė iniciatyva, bet procesas, kurio metu „Maximos“ parduotuvių lentynose kas savaitę daugės prekių už mažesnę kainą be akcijų – tai ir įvairiausi pieno produktai, duona, kruopos, mėsa ir jos gaminiai, kava, arbata, daržovės“, – teigia T. Rupšys.
Kalbant apie pieno produktus, kurių žaliava smarkiai pigo, „Norfa“ tvirtina, kad kainos lentynose pradėjo mažėti dar sausio viduryje. Prekybos tinklas taip pat tvirtina, kad akcijas daro nuolatos.
„Norfoje“ pieno produktų kainos mažėja jau nuo sausio vidurio ir tai susiję su produktų pigimu pasaulinėje rinkoje. Tą lentynose jau porą savaičių mato ir pirkėjai. Pas mus akcijos vyksta nuolat, stengiamės, kad produktai būtų pigesni nei pas konkurentus“, – Delfi sakė tinklo atstovas Darius Ryliškis.
Delfi primena, kad neseniai prekybos tinklas „Lidl“ pradėjo reklaminę kampaniją, kurioje lygina savo ir konkurentų parduodamų maisto produktų kainas. Pavyzdžiui, vienoje reklamų palyginta „Pieno žvaigždžių“ gaminama „Dvaro“ varškė su „Pilos“ produkcija. Kaip tikino „Lidl“, kituose prekybos tinkluose gali įpirkti tik šį vieną produktą, kai jų prekybos tinkle susidėti visą pieno produktų rinkinį už tą pačią kainą.
„Pastarųjų mėnesių kainų pokyčiai iššūkiu tapo daugeliui, o mes matome, kas pasielgėme teisingai būdami iniciatoriais ir šiuos metus pradėdami palyginamąja kampanija, kuria norime savo pirkėjams pabrėžti, kad mūsų privatūs prekės ženklai gali lygintis savo kokybe su žinomais produktais, nes privačių prekės ženklų paskirtis yra užtikrinti panašią kokybę su žinomais prekių ženklais, bet kainuoti pigiau. Mūsų strategija nesikeičia.
Kainų šuolį pastebi dauguma, bet mes visada turėjome tam sprendimą – privataus prekių ženklo produktus. Būtent tai stengiamės priminti žmonėms: privačių prekės ženklų produkcija padeda išleisti mažiau, neaukojant savo poreikių“, – komentuoja „Lidl Lietuva“ Rinkodaros departamento vadovė Kristina Mažeikytė.
Pieno žaliava pigo labiau nei produktai
Kainas analizuojantys ekspertai sutrikę. Ekspertai nesuvokia to, kaip lenkai, daugiau mokėdami už žaliavą, sugeba mūsų tinklams tiekti kur kas pigesnius produktus nei lietuviai.
Žemės ūkio ministerija vasario 1 d. šaukia Pieno tarybą, kurioje akis į akį susitiks ūkininkai, perdirbėjai ir politikai. Iki tol situacijos pieno rinkoje ministras Kęstutis Navickas nekomentuoja.
Pieno perdirbėjai pieno supirkimo kainų pokyčių ateityje nekomentuoja – kalbėti apie tai draudžia Konkurencijos įstatymas.
„Kaip galima pakomentuoti 2-6 proc. kainų sumažinimą, kai pieno produktai brango 50-70 proc.? Taip, suprantama, kad pienininkai turi realizacijos iššūkių, nes krenta vartojimas ir pamažu mažina savo kainininką, bet tokie tinklo pareiškimai ir pateikimas to, kaip reikšmingo įvykio, yra keistas.
Net, nežiūrint į pieno produktų infliaciją, kai atvežti iš Lenkijos produktai kainuoja dešimtimis procentų pigiau, tai irgi kelia nuostabą. Ne kartą sakėme, kad tinklai turi skelbti savo visas pardavimo kainas, kad pirkėjas galėtų su kitais pasilyginti, kiek yra tas „Mažiname!“.
Dabar kieno tai sąskaita įvyks. Manau, kad kaip mažinimas bus permetamas į silpniausią tiekimo grandies dalyvį – smulkųjį ūkininką, nes taip jau įprasta, deja“, – dėsto Petras Čepkauskas, kainų lyginimo įmonės „Pricer LT“.
Pasak P. Čepkausko, pats keisčiausias dalykas, kad Lenkijos gamintojai iš brangesnio pieno sugeba pagaminti pigesnį produktą. Ypatingai įdomus klausimas, nes jei „gobšieji“ prekybininkai pardavinėja lenkiškus produktus pigiau nei lietuviškus, tai gal jiems Lenkijos gamintojai už dyką atiduoda?
Ūkininkai savo ruožtu ruošiasi kovai dėl supirkimo kainų.
„Pieno supirkimo kainų kritimas mums labai atsilieps. Galbūt tai lengviau pakels mažesni ūkiai. Didiesiems, kurie investavo į modernizavimą, bus sudėtinga. Dabar už natūralų pieną mokama 35 ct ir tai savikainos riba, o mūsų žiniomis, nuo vasario dar laukia kritimas.
Maži ūkiai, kurie investuoja ne tiek daug, tą pakels lengviau, nes jų savikaina mažesnė“, – aiškina Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių viceprezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės, laikančios 1200 melžiamų karvių ir per parą gaminančios 37 t pieno, vadovas.
„Nesuprantu, kodėl perdirbėjai mus taip žudo ir ką jie darys, kai neliks žaliavos. Vėl mėginsime vežti į Lenkiją“, – retoriškai klausia P. Puskunigis.