„Drąsiai galiu kalbėti apie tai, kaip K. Navickas susidorojo su pastangomis vykdyti verslą kaimo vietovėse“, – LDK pranešime spaudai rašo D. Arlauskas. Anot jo, nuo 2002 metų verslui kaime plėtoti skirstomos Europos Sąjungos (ES) paramos nuo 2023 m. visai nebeliks bent iki 2027 m., kai baigs galioti šiuo metu Europos Komisijai rengiama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strategija.
Parama skatino jaunimą likti
LDK prezidentas tikina, kad beveik 20 metų ES skiriama parama padėdavo kurti darbo vietas kaime.
„Nuo 2002 metų Lietuvoje verslui kaime vystyti buvo pradėta skirti ES parama. Iš pradžių ji siekė 375 tūkst. eurų vienam projektui, 2010 metais buvo iškilusi iki 500 tūkst. eurų, tačiau vėliau sudarė 200000 eurų vienam verslui. Pasinaudodami ES parama, verslininkai, gavę tokio dydžio paramą, sukurdavo mažiausiai 4 darbo vietas, o po kelerių veiklos metų ir dešimtis darbo vietų.
Kasmet verslui kaime buvo skiriama maždaug po 20 mln. eurų ES paramos, tiek pat pridėdavo patys verslininkai ir kaime plėtėsi smulkūs medienos apdirbimo, statybos, remonto, kaimo turizmo ir kitų paslaugų verslai, pakeitę daugelio kaimų ir miestelių veidą, nes tie patys verslininkai padėjo keisti infrastruktūrą kaimo vietovėse, padėjo kaimo kultūros, švietimo, sporto entuziastams.
Dar vienas impulsas atgaivinti verslo aplinką kaime atsirado 2017 metais, kai pradėta skirti paramą verslo kaime pradžiai. Kaimo žmonės buvo skatinami 18-37 tūkst. eurų siekiančia parama pradėti verslą. Pagal kiekvieną tokią paramą, pareiškėjai susikurdavo darbo vietą sau ir dar sukurdavo papildomą darbo vietą. Atrodė, kad tai puiki galimybė stabdyti jaunimą nuo bėgimo į miestus ar užsienį, nes jaunimo migracija iš Lietuvos kaimo yra bene didžiausia tarp ES šalių“, – pasakoja D. Arlauskas.
Pasak jo, ankstesnės Vyriausybės taikytos priemonės ir stabili finansinė parama verslui kaime didino paslaugų prieinamumą nuo didmiesčių nutolusiose šalies vietose, kadangi kaimuose kūrėsi įvairūs verslai, taip pat regionuose verslą kūrė daugiau jaunų žmonių.
„Jaunimas pajuto, kad kaime galima gyventi ne tik iš pašalpų. Buvo kuriami verslai seniai nenaudojamose kaimo patalpose – kultūros namuose, uždarytose pradinėse mokyklose, technikos kiemuose. Buvo aišku, kad Vyriausybė turi planą, kaip gaivinti kaimo verslą, ir juo nuosekliai seka“, – iki šiol gerėjusį verslo klimatą regionuose apibūdina D. Arlauskas.
Sunaikino galimybes pradėti verslą kaime
Visgi D. Arlauskas pažymi, kad nuo 2021 m. pradžios bet kokios paskatos pradėti verslą kaime pradėtos žlugdyti. Pranešime jis rašo, esą K. Navickas „drastiškai sunaikino“ iki šiol pasiektą pažangą.
Anot D. Arlausko, dabartinis ministras atėmė iš jaunų verslininkų galimybę gauti paramą verslui kaimo vietovėse pradėti, atsisakant verslo skatinimo programos „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.
„Prasidėjo nuo to, kad ministras visiškai sunaikino priemonę „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, kuri turėjo didžiulį populiarumą tarp kaimo jaunimo. Tai padarė gana arogantiškai, akcentuodamas tik kai kuriuos, galbūt ne visai korektiškus projektus, kurie sudarė absoliučią pateiktų 2020 metais projektų mažumą“, – tikina LDK prezidentas.
Jis pažymi, kad tokia K. Navicko politika prieštarauja taikomai kitų Vakarų pasaulio valstybių, kuriose jaunų žmonių verslui skiriamos dosnios biudžeto lėšos. D. Arlauskas pabrėžia, kad pavasarį Žemės ūkio ministerija paramą verslui kaime sumažino apie 20 mln., paliekant 18 mln. eurų. Tačiau, jo teigimu, nuo 2023 m. nuspręsta paramos visai atsisakyti.
„Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovė pareiškė, kad 2023-2027 metais paramos verslui visiškai nebebus. Kai paklausiau, kodėl nebenorima remti net pagal priemonę „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, sulaukiau žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus atsakymo. Nenusileisdamas arogantiškumu ministrui, viceministras paaiškino, kad „Žemės ūkio ministerijai prioritetas yra žemės ūkio gamyba“. Ir viskas. Ir net nebandykit ginčytis“, – teigia D. Arlauskas.
Jo įsitikinimu, K. Navicko ir jo komandos sprendimai prieštarauja ne tik ES nuostatoms, bet ir pačios Vyriausybės programai.
„Tokia „išmintimi“ viceministras ne tik pribloškė, bet ir parodė visos ministerijos vadovybės lygį. Jiems nereikia vadovautis nei Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu, nei netgi XVIII Vyriausybės programa, kuria privalo vadovautis, nes yra jos atstovai. Kad skaitantiesiems būtų aiškiau, apie ką rašau, pacituosiu kai kurias vietas iš minimų šaltinių.
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento preambulės 22 punktas: „... Bent 55 proc. papildomų išteklių turėtų būti skirta priemonėms, kuriomis skatinama ekonominė ir socialinė plėtra kaimo vietovėse, t.y. investicijoms į materialųjį turtą, ūkių ir verslo plėtrą, paramai pagrindinėms paslaugoms bei kaimų atnaujinimui…“
Lietuvos XVIII Vyriausybės Programos 131.1. Punktas: „Veiksmingai įtrauksime gyventojus į darbo rinką, skatinsime konkurencingų darbo vietų kūrimą, ypač regionuose…“; 131.4 punktas „Skatinsime jaunimo verslumo iniciatyvas regionuose, skatinsime verslo ir socialinius projektus, kuriančius darbo vietas regione“, – rašo LDK prezidentas.
Nepasitenkinimas iš žemdirbių
Nepasitikėjimą ministru yra išreiškusi Lietuvos žemės ūkio taryba. Jos teigimu, K. Navickas netinkamai komunikuoja su ūkininkų atstovais, netvarko valstybinės žemės, pamiškių. Kritikos sulaukia ŽŪM vykdoma Žaliojo kurso įgyvendinimo strategija, didėjantys mokesčiai, ministerijos vadovas kaltinamas prastu vadovavimu ir nekompetencija.
Ragindami trauktis, žemdirbiai prašo K. Navicko nekankinti savęs ir žemės ūkio atstovų.
Savo ruožtu kita ūkininkus vienijanti organizacija, Žemės ūkio rūmai, K. Navicką palaiko, o pats ministras tikina neketinąs pasiduoti ūkininkų spaudimui ir trauktis nežada.
Palaikymą K. Navickui taip pat išreiškė premjerė Ingrida Šimonytė, o jį delegavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai subūrė darbo grupę, kurioje bus siekiama rasti sutarimą tarp žemdirbių ir ministerijos, neatleidžiant K. Navicko. Jai vadovauja buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.