„Įrodinėdami savo teisybę mes patekome į užburtą ratą. Surašėme pagrindinius reikalavimus ir sieksime, kad į juos visus būtų atsižvelgta. Jei ne, gali tekti imtis protesto. Dialogas su „Ekoagros“ vyksta nuolat, tačiau mūsų kol kas netenkina rezultatai“, – aiškina Almantas Liorentas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pavaduotojas ir sako, kad kol kas darbas tiesiog imituojamas ir rezultatų, kurie būtini, jog sektoriuje įvyktų lūžis, nėra.
„Ekoagros“ krizės nemato, nors kai kurių problemų neslepia.
„Problema ta, kad kiekvienais metais paimame mėginius 5 proc. kontroliuojamų ūkių. Papildomai patikriname ūkius ne pagal planą, jei matome, jog gali būti problemų. Draudžiamų medžiagų likučių randame 1–1,5 proc. ūkių. Tai toks pat rodiklis, kaip vidutiniškai ES. Bėda ta, kad reglamentas sako, jog tokių medžiagų tiesiog negalima naudoti, tačiau jų verčių nenustato, nors kartais nutinka taip, kad dirvoje arba augaluose būna likučių. Pagal nacionalines taisykles toks laukas įvardinamas neekologišku, bet kai pranešimas nukeliauja į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, jei yra nors vienas toks laukas, atimam parama iš viso ūkio. Baudžiant skirstymo nėra, ar žmogus pats naudojo chemiją, ar purškė jo kaimynas. Žiūrint iš vartotojo pusės, jei aš perku brangią ekologišką produkciją, man nesvarbu, ar chemikalai pateko iš kaimyno, ar tai pačio augintojo darbas“, – pasakoja Tomas Demikis, laikinai einantis „Ekoagros“ direktoriaus pareigas.
Kartais dirvoje randamos ir augalų apsaugos priemonės, kurios nenaudojamos dešimtis metų. Žemės ūkio ministerija leidžia tokiems laukams pratęsti pereinamą laikotarpį, kad dirva išsivalytų.
Tačiau pasak A. Liorento, ekologiniai ūkiai didina plotą net ir negaudami išmokų. Jei kalbėsime apie sektorių, jis gyvuoja neblogai, tik juntama diskriminacija ES viduje. Pas mus galioja kur kas griežtesni reikalavimai, nei kitose valstybėse. Pasak asociacijos vadovo, nors visos šalys laikosi tos pačios veiklą reglamentuojančios direktyvos, dalis reguliavimo perkelta į vietinį teisyną.
„Dirbame griežčiausiomis sąlygomis iš visų aplinkinių šalių. Konkurencinės sąlygos nelygios. Didžiausias skaudulys, kai niekas nesprendžia vadinamosios foninės taršos problemos ir sankcijų dydžio. Jei dabar ūkyje randamas bet koks draudžiamų medžiagų likutis, nesvarbu, kad jas vėjas atnešė iš kaimyno lauko. Sankcija tokia pati tiek piktybiniams pažeidėjams, tiek niekuo dėtiems ūkininkams“, – niuansus dėsto A. Liorentas ir sako, kad sankcijos „drakoniškos“, įvestos dar tais laikais, kai išmokos už hektarą viršijo 400 eurų, bet nebuvo aiškių reikalavimų ir dalis ūkių mėgino sukčiauti.
Tada ir buvo fiksuojami atvejai, kad buvo naudojamos neteisėtos medžiagos, javai sėjami bet nekuliami, nes užtekdavo išmokų. Dabar, kaip tikina A. Liorentas, šis etapas baigėsi, nes ūkiai turi gyventi iš produkcijos, o pseudo ūkiai su jais nepajėgia konkuruoti, tačiau šiandien jų tyko labai daug rizikų.
Pavyzdžiui, asociacija reikalauja, kad aptikus pesticidų pėdsakus ekologiškuose produktuose turi būti atliktas tyrimas, kuris turi atsakyti iš kur atsirado tarša. Europoje paprastai taip nutinka dėl foninės taršos, arba kitos neišvengiamos aplinkos taršos, kurios ūkininkas neturi galimybės įtakoti. Lietuvoje toks tyrimas iki šiol nėra atliekamas. Vadovaujamasi principu: laboratorija rado pėdsakus, vadinasi ūkininkas panaudojo draudžiamus preparatus ir tuo pačiu yra kaltas ir iš jo atimamos visos išmokos. Taip yra žlugdomi ūkiai, o Specialiųjų tyrimų tarnyba įžvelgia galimas rizikas korupcijai, nes per daug galios yra sutelkta vienos institucijos rankose, kuri ir sertifikuoja ir vykdo apeliaciją, todėl apsiginti faktiškai nėra galimybių.
Ūkininkai nori įvesti vadinamą „foninės taršos“, kai tarša nutinka ne dėl žemdirbio kaltės, terminą, tačiau „Ekoagros“ su tuo nesutinka.
„ES reglamentas numato, kad norint išvengti taršos iš kaimynų, reikia imtis prevencinių veiksmų: informuoti kaimynus, ūkininkaujančius tradiciškai, formuoti apsaugines juostas. Dauguma mūsų ūkininkų to nedaro. Be to, pagal dabar galiojančius įstatymus mes negalime atlikti tyrimo ir tikrinti tradicinių ūkių. Dabar planuojama keisti įstatymus, kad būtų galima nustatyti, ar tarša buvo tyčinė, ar ne“, – pasakoja T. Demikis ir sako, jog nebus masiškai taikoma vadinama „foninė tarša“ ir dėl chemikalų pėdsakų nebebaudžiama.
Pasak T. Demikio, negalima leisti, kad tarša būtų tik vienoje grandyje. Derlius patenka perdirbėjams ir eksportuotojams ir išvežamas. Tada gaunami pranešimai, kad grūdai neatitinka ekologiškam derliui taikomų reikalavimų, išbrokuojamos didžiulės javų siuntos.
„ES nuo 2021 m. bus keičiamas reglamentas, nes pripažįstama, jog šalys narės skirtingai vertina pažeidimus. Prekybininkai taip pat skirtingai vertina kokybę. Tačiau kai lauke imame mėginę nežinome, ar grūdai bus vežami į Vokietiją, kur galimos išimtys, ar į Skandinaviją, kur jie turi būti be jokių chemikalų pėdsakų“, – dėsto T. Demikis ir pasakoja, kad, pavyzdžiui, Italija įsivedusi tvarką, pagal kurią viduje išaugintai ekologiškai produkcijai leidžiami įvairių preparatų pėdsakai, įvežtinei ne. Tai, jog tai diskriminacija pripažino ir ES.
„Ekologiniai ūkiai yra įsprausti į kampą, nes tarsi patys turi pasirūpinti ir apsisaugoti, kad kaimynų purškiami pesticidai nepatektų į jų laukus. Tuo tarpu vakarų Europoje į kurią taip lygiuojamės ir prašome vienodų tiesioginių išmokų, saugotis privalo pirmiausiai chemizuoti ūkiai, kad neužterštų šalia esančių ekologinių laukų“, – skirtumus aiškina A. Liorentas.
Ekologiškų ūkių asociacijos reikalavimai:
1. Jei įtariama, kad ekologiškuose produktuose yra pesticidų, nacionalinės valdžios institucijos privalo atlikti tyrimą iki nutarimo priėmimo.
2. Tyrimo metu būti nustatytas neleidžiamų medžiagų šaltinis ir užteršimo jomis priežastis.
3. Tyrimo metu bendradarbiauti su pareiškėju ir gauti iš jo visą informaciją bei paaiškinimus.
4. Tyrimo metu kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl kvalifikuotos nuomonės.
5. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turi perimti neatitikimų, pažeidimų ir atitinkamų nuobaudų katalogo priėmimą, o ne deleguoti funkcijas sertifikavimo įstaigai, ypač jei bus kelios įstaigos su skirtingomis sankcijomis.
6. Pasinaudoti ES šalių gerąja praktika ir nustatyti adekvačias nuobaudas bei pasinaudoti jų atliekamo atvejo tyrimo praktika.
7. Apeliacinę komisiją sudaro ŽŪM, o ne „Ekoagros“ vadovas.
8. Apeliacinėje komisijoje neturi būti „Ekoagros“ darbuotojo su balso teise.
9. Apeliacijos komisijos sprendimas turi būti privalomas, o ne rekomendacinis.
10. Apeliacijos nuasmeninti dokumentai skelbiami viešai interneto puslapyje.