Po reorganizacijos turėti veikti Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai priklausys Anykščių, Asvejos, Biržų, Sartų ir Gražutės, Kauno marių, Krekenavos bei Sirvėtos direkcijos, Dzūkijos-Suvalkijos – Aukštadvario, Dieveniškių, Metelių, Nemuno kilpų, Neries, Panemunių, Veisiejų, Vištyčio ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijos.
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija valdys Dubysos, Kurtuvėnų, Salantų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos, Žagarės, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijas, Mažosios Lietuvos – Nemuno deltos, Pagramančio, Pajūrio, Rambyno ir Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijas.
Pertvarka norima pagerinti saugomų teritorijų apsaugą, mažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti jų veiklą, racionaliau naudoti išteklius.
„Šiandien sistemoje trūksta ekologų, trūksta architektų, kraštovaizdininkų. Apjungiant regioninių parkų administracijas, kuriose kai kuriais atvejais tėra keturi–penki darbuotojai, norime konsoliduoti kompetencijas, kad galėtume padaryti darbus, kurie reikalingi pagal šiandieninį įstatymą ir pagal direktyvas“, – BNS anksčiau sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Anot jo, šiuo metu regioninių parkų sistemoje dirba vos vienas kvalifikuotas architektas, tuo metu statybų leidimus reikia derinti 17 proc. šalies teritorijos.
Pagal pertvarkos planą, visose direkcijose turėtų dirbti po architektą, taip pat ketinama didinti ekologų, kraštovaizdininkų, kultūrologų, prevencijos specialistų etatų.
Ministro teigimu, specialistų skaičius bus didinamas atsisakius dalies vadovų ir buhalterių etatų. Numatyta, kad bendras pareigybių skaičius liks toks, koks yra dabar.
Pasak S. Gentvilo, sujungti direkcijas planuojama iki liepos 1-osios.