„Augančią konkurenciją matome, tačiau nei Vyriausybė, nei Žemės ūkio ministerija nesikreipė, kad atliktume tyrimą, kokia padėtis ir kokios galimos išeitys“, – sako Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas.
Jis nesiima spėlioti, ar lietuviai gamintojai turi rezervų mažinti kainą.
Smūgį pajuto kiaušinių gamintojai
„Jei kalbėsime apie paukštieną, tiesiai į Lietuvą jos įvežta nedaug ir ji skirta tolimesniam perdirbimui. Tačiau ukrainiečiai rado kelią kaip įvežti krūtinėles į ES. Nors pati krūtinėlė apmuitinama, tačiau jie palikdavo kaulo gabaliuką ir veždavo be muito. Daug tokios produkcijos atgabenta į Lenkiją ir spaudimą kainai mes pajutome.
Kas kita kiaušiniai, kurie importuojami į Latviją ir iš ten į Lietuvą. Jie pigesni nei latviški ar lenkiški. Parduotuvėje kiaušinis parduodamas mažiau nei po 9 centus už vienetą. Mūsų gamintojai negali pagaminti pigiau nei už 6 ct. Ukrainietiškų paukštininkystės produktų gamybos savikaina iki 30 proc. mažesnė nei Lietuvos“, – aiškina Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas.
Jis paaiškina ir kodėl atsiranda toks skirtumas. Ten pigesni grūdai, mažesnis darbo užmokestis ir ukrainiečiams nereikia laikytis kai kurių ES reikalavimų. Pavyzdžiui, keisti visus narvus, kad būtų įvykdyti gyvūnų gerovės reikalavimai. Vien tai mūsiškiams kainavo milijonus.
Kiaušiniai iš Ukrainos įvežami be muitų pagal kvotas. Mūsų augintojų skaičiavimu, jei būtų muitas, kaina susilygintų su pagamintais pas mus ir galėtume konkuruoti.
„Ant jų kiaušinių parašyta, kad jie neatitinka ES reikalavimų. Klausiame, kodėl jie parduodami kaip lygiavertė ES gamintojų produkcija. Tačiau valstybinės priežiūros ir tokius veiksmus ribojančių priemonių nėra“, – piktinasi V. Tėvelis ir sako, kad nerimą kelia tai, jog šiuos kiaušinius perka ar planuoja pirkti ir įmonės, aprūpinančios maistu valstybines įstaigas – ligonines, darželius, kariuomenę. Iš ten mūsiškiai taip pat bus išstumti.
„Kiaušinių gamintojai ekonomiškai gyvena ne pačius geriausius laikus. Mes sunerimę. Iš 5 didžiausių Europos kontinento kiaušinių gamintojų du Ukrainoje. Pernai metus mūsų kompleksai metus baigė be pelno arba nuostolingai. Kai kurie sumažino paukščių skaičių. Dabar grūdai atpigo ir galime sakyti, kad dirbame su nedideliu pelnu“, – dėlioja V. Tėvelis ir sako, kad Lietuvoje, jei skaičiuosime visą ES, mes 5 vietoje nuo galo pagal kiaušinių kainą, broileriai pigesni tik Lenkijoje.
Tačiau tai ne vienintelės nerimą keliančios žinios mūsų ūkininkams. Šios šalies spaudimą savo kailiu jau jaučiai ir grūdų augintojai, kurių verslas keletą metų buvo vienas pelningiausių žemės ūkyje.
Su Ukraina nepasivaržysime
Ukrainoje šiemet prognozuojamas rekordinis 80 milijonų tonų derlius. Derlingumo didėjimą lemia augančios investicijos į žemės ūkio techniką bei technologijas.
Šias prognozes paskelbė Nacionalinis Ukrainos bankas, rašo portalas unian.net. Pranešime teigiama, kad augimą, jei lygintume su pernai metais, beveik 10 milijonų tonų lėmė ne palankios klimatinės sąlygos, o tikslinės investicijos. Viliamasi, kad 80 milijonų tonų grūdinių kultūrų toli gražu ne riba, kurią gali pasiekti šalies žemės ūkis. 2018 m. derlius siekė 70,1 mln. t. ir tai taip pat buvo rekordas. Lietuvoje per metus prikuliama virš 6 mln. t. javų.
„Konkurenciją jaučiame. Spaudimas didėja ir toliau tik didės. ES kuo toliau, tuo labiau atsivers Ukrainai ir jos produkcijai. Nors formaliai prekyba kvotuojama, tačiau grūdų judėjimas laisvas. Didesnių muitų nėra. Tai matome pasaulinėse biržose. Šiemet tradicinių grūdų augintojų derliai gana maži, tačiau kainos išlieka žemos. Tai lemia Ukraina, kuri tik didina eksporto apimtis“, – aiškina Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.
„Ukrainoje žemės ūkis plečiasi sparčiai ir jo potencialas sunkiai įsivaizduojamas. Praktiškai ji viena galėtų pamaitinti visą Europą. ES galėtų niekas nieko neauginti. Vienintelis dalykas, kuris stabdo sprogstamą gamybos augimą tai, kad nėra žemės nuosavybės ir bankai neduoda kredito, nes nėra užstato. Jei žemės bus parduota augimas bus milžiniškas“, – perspektyvą nupiešia A. Macijauskas.
Ūkininkas mato vienintelę išeitį – gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir užimti nišas, nesistengiant varžytis masinėje gamyboje. Viena iš tokių nišų gali būti kanapės. Kaip sako asociacijos vadovas, pas mus jau uždaromi modernūs ūkiai, kurie turi melžimo robotus ir pačias moderniausias technologijas. Tiesiog jie neišgyvena, o karves parduoda lenkams, kurie legaliai ir nelegaliai remia ūkininkus.
Teks gintis
„Mūsų ūkiai kol kas laikosi, tačiau kiek ilgai niekas nežino. Dabar laisva prekyba su Ukraina politinis klausimas, kuris greitai taps grynai ekonominiu.. Galėtume gintis ir riboti jų pateikimą į rinką apeliuojant į kiaušinių kokybę ir standartus“, – prognozuoja A. Gapšys.
Ekspertas primena, kad po įstojimo į ES iki dabar mes turime pranašumą prieš šalis senbuves, nes mūsų supirkimo kainos mažesnės nei ten. Tačiau mūsų ir ukrainiečių gamybos mastų net negalime lyginti ir konkuruoti su jais tampa vis sudėtingiau.
Be rinkos ribojimų, gali tekti ieškoti, kur realizuoti savo produkciją ir perimti latvių patirtį, kurie tapo tarpininkais ir iš to gauna naudą.
„Tačiau neaišku, ar kitos ES šalys taip pat neieškos būdų, kaip apsaugoti savo rinką. Mums iš jų reikia pasimokyti, kad importas būtų pristabdytas“, – siūlo ekspertas.
Suvaržymų nebus
„Dar 2014 m. ES ir Ukraina pradėjo glaudesnius ekonominius santykius. Pasirašyta sutartis, kuria siekiama laisvesnės prekybos erdvės sukūrimas. Tuo pačiu remiamas šalies perėjimas prie rinkos ekonomikos. Nuo tada, jei skaičiuotume eksporto apimtis, mes išvežame vis daugiau prekių. Tai 200 mln. eurų“, – apie tai, kad bendradarbiavimas su šia šalimi ne tik nuostoliai aiškina Karolis Anužis, Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas
Jis pažymi, kad kiaušiniai tiesiogiai į Lietuvą neįvežami – keliauja per Latviją. Jei produkcija kirto ES sieną, mes negalime jos niekaip sustabdyti.
„Kalbant apie saugumą, ES tarnybos patvirtinusios 4 Ukrainos įmones, kurių produktai vertinami kaip atitinkantys visus reikalavimus ir juos leidžiama įvežti. Mes dirbame, kad gautume eksporto leidimus į Jungtines Amerikos Valstijas, arabų šalis ir galėtume konkuruoti ne tik ES, bet ir kitur. Kaina su trečiosiomis šalimis negalime varžytis, tačiau galime pasiūlyti geresnę kokybę. Mūsų įmonės gali pasinaudoti jau atvertomis rinkomis“, – dėlioja K. Anužis.
Mėginti ieškoti kaip su atsakingų tarnybų pagalba pristabdyti ukrainietiškos produkcijos importą neplanuojama, nes produktai saugūs vartoti. Be to, tai būtų ir neetiška, nes 2014 m. mes patys pasirašėme sutartį, o dabar jai kaišiotume pagalius į ratus.