Rudeniniai genėjimo darbai sode yra svarbus augalų paruošimo žiemai etapas. Tačiau kiekvienam augalui būdingi saviti bruožai, į kuriuos reikia atsižvelgti, kad jis išgyventų žiemą.
Visas augalų, kuriuos rudenį reikia apgenėti, sąrašas:
Braškės;
Bijūnai;
Viendienės;
Melsvės;
Lelijos;
Pentiniai;
Aukšti daugiamečiai augalai: kemerai, veronikūnai, veronikos, saulainės, visos įmanomos ramunės, ežiuolės, verbenos, šeivamedžiai, astilbės.
Žemaūgiai ir kiliminiai augalai: šilokai, uolaskėlės, našlaitės, raktažolės, čiobreliai, aubretės, erškėtuogės, armerijos;
Žolės: nendrinės melvenės, kupstinės šluotsmilgės, miskantai, nendriniai dryžučiai, eraičinai.
Vienmetės gėlės: nasturtės, petunijos, astros, rožūnės, medetkos, gazanijos, kobėjos, sukučiai;
Vynuogės;
Rožės;
Hortenzijos;
Budlėjos, veigelės ir kiti žiemojantys krūmai.
Braškės
Tinkama braškių priežiūra rudenį yra būsimo derliaus garantas. Jei to dar nepadarėte rugpjūčio mėnesį, atsargiai nurėžkite visus senus lapus, stengdamiesi nepažeisti šerdies ir jaunų lapelių. Pašalinkite sudžiūvusius lapus ir visas augalines liekanas. Likusius jaunus lapus apdorokite priemonėmis nuo ligų ir kenkėjų.
Po genėjimo ir apdorojimo braškių krūmelius mulčiuokite šviežiomis durpėmis ar humusu.
Laiku pašalinus ūsus, braškės formuos naujus žiedų pumpurus, o tai yra labai svarbu būsimam derliui.
Bijūnai
Žolinių bijūnų lapai nupjaunami atėjus šalnoms, rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje.
Hibridinių bijūnų lapai nupjaunami iki sumedėjusios dalies, o medingų bijūnų genėti nereikia – jų žiedų pumpurai žiemoja ant krūmo.
Viendienės
Viendienių lapai nupjaunami visai prieš pat žiemą, kai jie natūraliai pagelsta. Nerėžkite lapų per trumpai – palikite maždaug 10 cm. Pavasarį nuo viendienių krūmų pašalinsite sausą lapiją ir vėl galėsite džiaugtis jų žydėjimu.
Melsvės
Melsvių lapai taip pat nupjaunami tik prasidėjus ilgalaikėms šalnoms. Kai kurios melsvės po pirmųjų šalnų bangos nusidažo fantastiška geltona spalva.
Stipriai pažeistus lapus galite nupjauti ir anksčiau, bet nenugenėkite viso krūmo – kol dar pakankamai šilta, tebevyksta augimo ir maitinimosi procesai.
Lelijos
Lelijos genimos dviem etapais:
- Pirmasis genėjimas atliekamas po žydėjimo, pašalinant likusius žiedkočius. Tai daroma tam, kad svogūnėliai atgautų jėgas.
- Antrą ir paskutinį kartą lelijos genimos prieš žiemą. Atlikdami galutinį genėjimą, atsižvelkite į augalo būklę: genėti geriausia tuomet, kai lapai ir stiebai pagelsta. Jei skubėsite ir nupjausite žalias lelijas, lelijos svogūnėlis gaus nepakankamai maistinių medžiagų.
Genint lelijas, paliekami 10 – 15 cm aukščio stiebai.
Kai kurie augintojai rekomenduoja visai nepjauti stiebų, tačiau kyla rizika, kad dėl sniego svorio svogūnėliai bus ištraukti iš žemės. Net ir dalinis pažeidimas (lūžis viršutinėje svogūnėlio dalyje) gali baigtis tuo, jog lelija pradės pūti ir kitais metais nežydės.
Pentiniai
Pentiniai genimi spalio mėnesį, kai pagelsta lapai. Pjaunama iki 20 – 25 cm aukščio.
Pagrindinė pentinių genėjimo paslaptis ta, kad jų kamienai yra tuščiaviduriai! Dėl šios priežasties reikia stengtis, kad į jų vidų nepatektų drėgmė. Šiam tikslui galite naudoti paprastą vaikišką plastiliną arba sodo tepalą, kuris užtepamos ant stiebo galo ir taip apsaugo jį nuo drėgmės.
Ir dar vienas dalykas: rugsėjį, jei orai bus geri, pentiniai gali pražysti antrą kartą. Specialistai mano, kad tai silpnina augalą ir mažina jo atsparumą žiemai, todėl rudeninius žiedynus geriausia pašalinti.
Aukšti daugiamečiai augalai: kemerai, veronikūnai, veronikos, saulainės, visos įmanomos ramunės, ežiuolės, verbenos, šeivamedžiai, astilbės
Šie augalai nupjaunami spalio – lapkričio mėnesiais, kai baigiasi jų žydėjimas, krūmai pagelsta ir prasideda naktinės šalnos. Šiuo atveju jokių ypatingų paslapčių nėra: pjaukite augalus iki 10 – 20 cm aukščio.
Žemaūgiai ir kiliminiai augalai: šilokai, uolaskėlės, našlaitės, raktažolės, čiobreliai, aubretės, erškėtuogės, armerijos
Žemaūgių ir kiliminių augalų galima neliesti: jie puikiai peržiemoja po sniegu. Kartais galima pašalinti tik senus, pažeistus lapus bei ūglius.
Žolės: nendrinės melvenės, kupstinės šluotsmilgės, miskantai, nendriniai dryžučiai, eraičinai
Daugumos mūsų soduose bei gėlynuose auginamų smilginių augalų nereikia dengti.
Rudenį ypatingą dėmesį reikėtų skirti tik tokiems augalams kaip vadinami miniatiūriniai bambukai (Pogonatherum) ir italinė šerytė. Juos reikia apgenėti ir uždengti eglišakiais arba agroplėvele.
Kitoms žolėms pakanka nupjauti tik negyvus ar dekoratyvumą praradusius lapus. Žiemą sudžiūvusios smilgų šluotelės ir toliau puoš jūsų sodą.
Vienmetės gėlės: nasturtės, petunijos, astros, rožūnės, medetkos, gazanijos, kobėjos, sukučiai
Prasidėjus šalnoms, vienmetės gėlės pašalinamos kartu su šaknų sistema. Tai geriausia daryti šiltą, saulėtą dieną. Nepalikite gėlyne pūvančių vienmečių augalų, nes jie gali tapti ligų šaltiniu.
Vynuogės
Visi pagrindiniai vynuogių genėjimo darbai atliekami spalio mėnesį! Nepražiopsokite! Pavasarinis genėjimas sukelia vynuogienojų ašarojimą ir juos susilpnina, o vasarą atliekamas tik nuolatinis sanitarinis genėjimas, kad vynuogės geriau noktų. Tačiau spalio viduryje ar pabaigoje yra formuojamos šakelės, būtinos būsimam derliui.
Vidutinių platumų regionuose vynuoges geriausia genėti vėduokle.
Rožės
Genimos šiuolaikinės rožių veislės. Nekarpomos vijoklinės rožės ir erškėtrožės.
Hortenzijos
Stambiažiedes hortenzijas apgenėkite ir prieš žiemą uždenkite. Stipriai genimos sumedėjusios hortenzijos, o šluotelinėms hortnezijoms atliekamas tik sanitarinis ir formuojantis genėjimas.
Budlėjos, veigelės ir kiti žiemojantys krūmai
Šie augalai, kaip ir daugiametės gėlės, genimi iki pat kelmo. Lygiai taip pat dažnai genimos ir sumedėjusios hortenzijos.