Pirmasis šios ligos protrūkis Rusijoje buvo užregistruotas šių metų liepos mėnesį Zaraisko rajono (Maskvos sritis) ūkyje, kuriame buvo laikomos 33 avys. Liga per pusmetį išplito į kitus rajonus. Veterinarijos specialistams nerimą kelia tai, kad liga priartėjo prie Latvijos sienos. Pačioje Latvijoje ligos atvejų neužregistruota, tačiau Latvijos – Rusijos pasienyje sugriežtinta gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų kontrolė. Iš Rusijos uždrausta įvežti gyvas avis ir ožkas, taip pat jų mėsą ir mėsos produktus, rašomas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja mūsų šalies ūkinių gyvūnų laikytojus, kad avių ir ožkų raupai yra labai užkrečiama virusinė liga, sergamumas siekia 75-90 proc. bandos.
Klinikiniai požymiai priklauso nuo gyvūnų imlumo (pvz., amžiaus, veislės, imuniteto). Ankstyvieji klinikiniai požymiai: kūno temperatūra pakyla iki 40° C , per 2–5 dienas atsiranda mažos pūslelės, išryškėja odos hiperemija (paraudimas), atsiranda įvairūs patinimai kirkšnyse ir kitur. Per 24 valandas užsikrėtusiems gyvūnams išsivysto rinitas, konjunktyvitas ir padidėja visi paviršiniai limfmazgiai, išsivysto opos nosyse, žaizdos burnos ertmėse, pasunkėja kvėpavimas. Dėl burnos pažeidimų avys ar ožkos nustoja ėsti, dažnai išsivysto anoreksija.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad efektyviausia priemonė, padedanti apsaugoti ūkius nuo užkrečiamųjų ligų – biologinio saugumo reikalavimų laikymasis gyvūnų laikymo vietose.