Žemę tik drėkino
Panevėžio miškų urėdija tapo pirmąja šalyje, kurioje šiomis dienomis paskelbtas aukščiausias – penktos klasės – gaisringumo lygis. Miškininkai jau gesina beįsiplieskiančią ugnį.
Į sausros nualintus laukus žvelgiantys ūkininkai jau mato, kad dalis derliaus pražuvo, prapliupęs lietus dar nors dalį jo išgelbėtų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per visą gegužę Panevėžyje lijo vos keturis kartus – gegužės 2, 16, 17 ir 25 dienomis.
Du kartus žemė buvo vos sudrėkinta, tik mėnesio viduryje palijo kiek gausiau.
Duonytei amen
Formaliai sausros Panevėžyje dar nėra, tačiau sausringumas auga ir situacija kasdien darosi vis sudėtingesnė.
„Jeigu nepalis, duonytei bus amen“, – atsidūsta Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Panevėžio rajone, Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovė Danguolė Kuzmienė.
Jos teigimu, šiuo metu vasariniams pasėliams itin blogai: jei lietaus dar nebus, rudeniop gali nebereikėti ir kulti.
Net ir sunokę grūdai nebebus tokie kokybiški, nes dabar visą energiją javai skiria ne grūdams brandinti, o išgyventi.
Ne pyragai ir daržovių augintojams. Su nerimu į dangų žvalgosi ir gyvulių ūkių savininkai – žolė neauga, tad pasiruošti pašarų taip pat bus nelengva.
„Su gamta niekas nejuokinga. Vienintelė vieta, kur negali sudaryti sutarties ir užsisakyti geresnio oro. Ką gali prognozuoti, jei viskas iškeps?“ – sako D. Kuzmienė.
Apie gerą derlių nebegalvoja
Velžio ir Miežiškių seniūnijose ūkininkaujantis Simonas Barzda skaičiuoja, kad, palyginti su praėjusių metų geguže, šiemet jo laukuose kritulių buvo vidutiniškai keturis su puse karto mažiau. Ūkininkas augina 500 hektarų kviečių, 350 hektarų rapsų ir 200 hektarų pupų. Jo teigimu, žiemkenčiai, augantys lengvesnėje žemėje, baigia išdegti. Vasariniai pasėliai vysta.
Pasak ūkininko, pasėliai dar neužauginę žaliosios masės, taigi, derlius bus mažesnis. Dėl sausros ūkininkui tenka stabdyti ir technologinius purškimus, tręšimus, kurie paprastai atliekami siekiant didesnio derliaus.
„Gali būti, kad vasarojui nieko ir nebedarysime – kaip pasėjome, taip nupjausime, kas užaugs. Apie dar kokį nors derliaus siekimą nė kalbos nėra“, – sako S. Barzda.
Pasak jo, šiemet keliomis savaitėmis anksčiau prasidės ir javapjūtė. Įprastai rapsus ūkininkas kulia liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje, bet jei padėtis nesikeis, greičiausiai kombainai į laukus išropos jau liepos 10–15 dienomis.
„Net jei dabar palytų, derlius nebebūtų toks, kokio tikėjomės metų pradžioje, bet lietus vis tiek padėtų. Neramu, kad žydint kviečiams prasidės dar ir karščiai. Nuo to priklausys, kiek grūdų užsimegs ir kokio stambumo jie bus“, – nerimauja S. Barzda.
Pasak ūkininko, pasėlius paveikė ir vėlyvos, ilgos šalnos. Didžiosios šalnos užėjo žydint žieminiams rapsams, tad dalis žiedų nušalo.
Kiek šalnos paveikė kviečius, kol kas sunku suprasti.
Augimas sustojo
Upytės seniūnijoje ūkininkaujanti Milda Mikelionienė maždaug 50-yje hektarų augina bulves, burokėlius, svogūnus, kitas daržoves.
„Neauga, tik laikosi įsikabinę į žemę. Prasčiausiai svogūnams. Dabar turėtų būti pats jų augimas, o drėgmės labai trūksta“, – sako ūkininkė.
Anot jos, dabar reikėtų, kad išlytų bent 30 mm – maždaug trys kibirai į kvadratinį metrą, kad drėgmė bent jau 50–60 cm nueitų gilyn.
Dalis ūkininkės laukų arčiau namų laistomi, tačiau jie išsimėtę po visą apylinkę – kai kurie nutolę ir po kelis kilometrus, tad visų palieti neįmanoma.
„Pagrindinė mūsų kultūra yra pekininiai kopūstai, kurie bus sėjami nuo vasaros vidurio. Brokoliai bus sodinami kiek vėliau. Dabar jie auga laistomi daigyne. Tikiuosi, kad pradės lyti, kai reikės sodinti“, – viliasi M. Mikelionienė.
Ji spėja, kad šiemet dėl mažesnio derliaus daržovių kainos, ko gero, bus tokios pat aukštos kaip pernai, nes kiekvieno hektaro laistymas kainuoja kelis šimtus eurų. Be to, Lenkijoje, kitose Europos šalyse taip pat kol kas sausa.
Miškuose – aukščiausias gaisringumas
Iš dangaus neiškrentant nė lašo grėsminga situacija klostosi ir miškuose. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet ugniagesiai gelbėtojai jau gesino 110 miško ir miško paklotės gaisrų, o per visus 2022 metus buvo gesinti 134 tokie gaisrai.
Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio miško apsaugos specialisto Andriaus Ropės teigimu, per pastarąjį mėnesį Panevėžio urėdijos miškuose jau kilo trys gaisrai.
Laimei, jie nebuvo dideli. Per didžiausią išdegė apie 21 arą miško.
Miškininkai budi ne tik dviejuose bokštuose nuo 8 ryto iki 22.30 val., bet ir važinėja po miškus, savaitgaliais organizuoja reidus.
„Kai toks didelis gaisringumas ir nenumatoma lietaus, pavojus, kad kils gaisras, labai didelis“, – sako A. Ropė.
Pirmadienį Žaliojoje girioje kilo gaisras dėl žmogaus neatsargumo. Tvyrant sausrai, savo sodybos, esančios miške, teritorijoje žmogus sumanė deginti šiukšles. Kadangi buvo vėjuota, ugnis greitai persimetė ant sausos žolės. Laimei, spėta laiku užgesinti ir ugnis iki miško nenukeliavo.
Bus visiems negerai
„Blogiausia situacija Vakarų Lietuvoje, bet sausringumas plinta ir apima visą šalį“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika.
Kadangi artimiausios dienos prognozuojamos karštos, sąlygos dar blogės. G. Valaikos teigimu, kai sausa, bet vėsu, nevyksta toks stiprus garavimas ir gilesniuose žemės sluoksniuose dar laikosi drėgmė. Kai karštis įkaitins orą ir žemę, situacija blogės.
„Ateinančiomis dienomis lietaus ir toliau nematyti. Į savaitės pabaigą atsiranda nedidelė tikimybė, kad palis, bet tik kai kur“, – teigė meteorologas.
Naujausi skaičiavimai rodo, kad net ir vietomis žadama vis mažiau kritulių. Tad vyraus sausi orai. Nieko naujo neverta tikėtis ir iš ilgalaikės orų prognozės.
Pasak G. Valaikos, artimiausios savaitės prognozuojamos šiltesnės už vidutinę normą ir sausesnės. Lietaus galima tikėtis antroje mėnesio pusėje, ypač apie Jonines. Mat tuo laiku suaktyvėja įvairūs ciklonai.
„Žiūrėsime, kaip bus, bet skaičiavimai nieko gero nežada. Bus tikrai sausa ir šilta. Vasariška šiluma poilsiautojams gerai, bet ūkininkams – ne. O rudenį turbūt visiems bus negerai, kai maisto kainos pakils, nes tokie dalykai dažniausiai geruoju nesibaigia“, – sako G. Valaika.
Vis dar naktimis pasirodo ir šalnos. Jų buvo ir naktį į antradienį. Aplink Panevėžį dirvos paviršiuje fiksuota 0,3 šalčio, o didžiausia šalna spustelėjo Varėnoje – 1,7 šalčio.
Pasak G. Valaikos, sausas paviršius greičiau išspinduliuoja per dieną sukauptą šilumą, todėl greičiau atvėsta.
„Todėl gal ir šalnos dirvos paviršiuje tokios dažnos. Drėgmė sulaiko šilumą, palijus būtų mažesnė šalnų tikimybė“, – sako meteorologas.