Už šį Tautinio paveldo produktų įstatymo pakeitimo projektą priėmimo stadijoje balsavo 78 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Žemės ūkio agentūra bus atsakinga už Tautinio paveldo ekspertų komisijos sekretoriato darbą, sertifikatų ir atestatų išdavimas, sprendimus dėl tradicinių amatų centrų pripažinimo ar panaikinimo, interneto svetainės www.tautinispaveldas.lt administravimą, informacijos apie tautinį paveldą, jo kūrėjus viešinimą bei tradicinių amatų, tradicinių amatų centrų veiklos, tradicinių mugių, parodų populiarinimą.
Seimas pritarė ir kitiems pakeitimams, kuriais siekta tobulinti tautinio paveldo produktų sertifikavimą.
„Sudaromos galimybės steigti naujus tradicinių amatų centrus. Apibrėžiamos atsakomybės dėl įstatymo pažeidimų“, – rugsėjį Seime pristatydamas projektą aiškino žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.
Priėmus pakeitimus susiaurės savivaldybių funkcijos, kurios bus rekomendacinio pobūdžio. Teigiama, kad savivaldybės populiarintų vietos tradicinius amatus skatintų tradicinių amatų centrų veiklą, sudarytų galimybes tautinio paveldo produktų kūrėjams dalyvauti miestų organizuojamuose renginiuose.
Taip pat, siekiant mažinti administracinę naštą, buvo atsisakyta tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikatų tradicinių amatų meistrų pažymėjimų popierinių blankų gamybos ir išdavimo, o dokumentai bus išduodami per Licencijų informacinę sistemą.
Seimas pritarė Žemės ūkio duomenų centro pertvarkymui į akcinę bendrovę
Ketvirtadienį Seimas taip pat pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama pertvarkyti valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą (ŽŪDC) į akcinę bendrovę.
Už Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektą ir lydinčiuosius po svarstymo balsavo 71 parlamentaras, balsavusių prieš bei susilaikiusių nebuvo.
Po kelių įmonių sujungimo nuo praėjusių metų sausio veikiantis ŽŪDC administruoja valstybės informacinius išteklius, kuriuose saugomi šalies žemės ūkio duomenys. Keičiantis įmonės teisinei formai, jos įsipareigojimai nekinta - centras toliau turės užtikrinti sklandžią sistemų veiklą.
Argumentuojama, jog akcinės bendrovės statusas leis geriau vystyti komercinę veiklą, pritraukti daugiau investicijų.
Priimdamas pokyčius Seimas atsižvelgė ir į pasenusių melioracijos statinių padėtį – visų šalyje esančių statinių nusidėvėjimas siekia 71,73 proc., o valstybei nuosavybės teise priklausančių – 74,4 proc.
Anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), iki šiol finansavimo iš biudžeto lėšų šiems darbams atlikti buvo skiriama nepakankamai, todėl prastėjo statinių būklė, didėjo rizika, kad bus užlietos gyvenamosios teritorijos ir dirbami plotai.
„Visa tai mažina Lietuvos ūkių konkurencingumą, neužtikrina tolygios, subalansuotos rajonų žemės ūkio ir kaimo plėtros, todėl turi būti ieškoma papildomų finansavimo šaltinių MIS (melioracijos inžinerinių statinių – ELTA) rekonstruoti“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Po perorganizavimo valstybė liks vienintelė akcinės bendrovės akcininkė, tad išlaikys visišką įmonės kontrolę.