Seimas antradienį nutarė nesvarstyti pasiūlymo, kad ūkininkai rašytines sutartis dėl naudojimosi žeme turėtų sudaryti tik tuomet, kai sklypas yra didesnis kaip 3 hektarai ir juo naudojamasi ilgiau kaip trejus metus.
Seimas po pateikimo nepriėmė svarstyti „valstiečio“ Jono Jaručio parengtų Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo pataisų: už balsavo 41, prieš – 22, o susilaikė 30 parlamentarų.
Šiuo metu Civilinis kodeksas numato, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė, o žemės panaudos (kai ja naudojamasi neatlyginai) atskirai nereglamentuoja – jai galioja bendri kodekse numatyti panaudos reikalavimai.
J. Jarutis siūlė Civiliniame kodekse įtvirtinti nuostatą, kad žemės panaudos sutartis turi būti rašytinė, kai sklypo dydis yra didesnis nei 3 ha ir sutarties galiojimo laikas ilgesnis nei treji metai. Tokiu atveju, naudotis mažesniais sklypais trumpesniam laikotarpiui būtų galima su jų savininkais susitarus žodžiu.
„Reti atvejai, kai be savininko žinios ta žemė dirbama“, – pristatydamas pataisas Seime teigė J. Jarutis.
Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos Stasys Šedbaras įsitikinęs, kad pataisos sukels sumaištį: „Norime užprogramuoti konfliktus tarp žmonių“.
Kaimynų žemės dirbimas be sutarčių atsistatydinti privertė žemės ūkio ministrą Bronių Markauską.
Naujienų portalas 15min.lt skelbė, kad ministro šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo Europos Sąjungos išmokas. B. Markauskas teigia turėjęs žodinius savininkų sutikimus.