Už balsavo 87 Seimo nariai ir įstatymo projektas priimtas.
Šis teisės aktas nutaikytas prieš keliasdešimt didžiųjų investuotojų, veikiančių Lietuvoje. Panašūs ribojimai galioja ir žemės ūkyje – draudžiama nuosavybės teise įsigyti daugiau kaip 500 ha dirbamos žemės. Tos pačios sąlygos, pagal kurias bus nustatoma, kas gali pirkti mišką ir kas ne, galios ir miškui.
Teisės aktas nepatiko, bet buvo už
Mykolas Majauskas sakė, kad balsavimas dėl susijusių asmenų, kuriems leidžiama pirkti mišką ir jų patikrą, parodys, ar siūlančiųjų rūpestis miškais tikras, ar apsimestinis, nes jau galioja ribojimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tačiau realiai jis neveikia. Politikas paruošė pataisas, kurios, jo teigimu, išspręstų šias problemas. Tačiau, nors ribojimai deklaratyvūs, kvietė balsuoti už šį teisės aktą.
„Priėjus tokį įstatymą, kuris dabar yra prieš mus, draudimas įsigyti daugiau kaip 1500 ha miško yra tik deklaratyvus. Turi būti apibrėžti susiję asmenys, kad nebūtų galimybės manipuliuoti fiziniais ir juridiniais asmenimis. Dabar naujas normas nustatyti yra gana daug būdų. Siūlau priimti mano pataisas“, – emocingai kalbėjo M. Majauskas.
Andriejus Stančikas, sakė, kad Seimo kaimo reikalų komitetas šioms pataisoms nepritaria, nes draudimai turi būti vienodi visiems. Dabar jau galioja ribojimai perkant žemės ūkio paskirties žemę ir tokie pat turi būti perkant mišką. Kitaip sulauksime teismų dėl diskriminacijos.
Algimantas Salamakinas sakė, kad toks pasiūlymas kaip M. Majauskos nepriimtinas, nes pateiktas ne iš anksto, o posėdyje.
Siūlomos pataisos buvo atmestos.
Simonas Gentvilas sakė, kad nė vienoje Europos šalyje nenumatyti valdomo ploto ribojimai. Galioja tik rinkos dalies ribojimas. Jo žodžiais, pas mus šimtai tūkstančių miško savininkų ir niekas neskuba išparduoti savo turto, nebent juos taip elgtis privers Aplinkos ministerijos sukurti mokesčiai. Politikas siūlė riboti ne plotą, bet įvesti nuostatą, kad Lietuvoje negalima nuosavybės teise valdyti daugiau kaip 2,2 proc. viso miško. Pasiūlymas nebuvo svarstytas, tačiau priimtas politiko pasiūlymas, kad įstatymas įsigaliotų nuo sausio 1 d.
Kęstutis Glaveckas argumentavo, kad įstatymo projektą reikia atmesti, nes ribojimus apeiti bus lengva, o formulė, pagal kurią reikės nustatyti, kas gali pirkti, kas ne, per daug sudėtinga.
Kęstutis Masiulis pabrėžė, kad iš vienos pusės teisūs tie, kurie leidžia ūkininkauti stambioms verslo grupėms, nes jie kur kas efektyvesni už smulkiuosius miško savininkus. Tačiau teisūs ir tie, kurie nori ribojimų, nes tai apsaugo Lietuvos verslo interesus.
„Pirmą kartą balsavau prieš, dabar palaikysiu Lietuvos verslo interesus, nors ribojimai ir skylėti“, – posėdyje savo nuomonę išklojo K. Masiulis.
Komitetas buvo už
Rytiniame posėdyje pačius griežčiausius ribojimus palaikė ir Seimo kaimo reikalų komitetas ir nepritarė liberalo Simono Gentvilo siūlymui leisti vienam gyventojui ar įmonei bei susijusiems asmenims turėti ne daugiau kaip 5 proc. visų privačių miškų savininkų valdomo ploto, arba apie 42-44 tūkst. hektarų.
Kaip praneša BNS, Seimo kaimo reikalų posėdyje dalyvavęs Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas pateikė duomenis, kad Lietuvoje privačių miškų sektoriuje dabar veikia 120 individualių ir kitų formų įmonių ir jos tiekia į rinką 70 proc. medienos: „Tai nėra labai stambios įmonės, jos turi nuo 500 iki 6 tūkst. ha“.
Pasak A. Pivoriūno, dabar 80 įmonių Lietuvoje jau yra įsigijusios virš 1,5 tūkst. ha miško
Įstatymo autoriai rašo, kad Miškų įstatymo pakeitimo projektas parengtas, siekiant išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios intensyvaus miškininkavimo tikslais, ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams.
Miškų įstatymo pataisas teikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai K. Mažeika, Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas.
ELTA praneša, kad politikai susirūpinimą reiškia dėl užsienio investuotojų plečiamų miško valdų Lietuvoje.
Seimo siekį mažinti kapitalo koncentraciją miškų sektoriuje Miško savininkų asociacija Eltai teigė vertinanti teigiamai, tačiau mano, kad priemonė, kuria to siekiama, yra nelogiška.
„Tai, kad politikai yra susirūpinę, kad reikia prevenciškai kažkokių žingsnių imtis apriboti galimą kapitalo koncentraciją, kad netaptų dominuojamu rinkoje, vertiname teigiamai. Tačiau, iš vienos pusės, turime didžiulę įmonę Valstybinę miškų urėdiją (VMU), kuri valdo šiandien daugiau kaip pusę Lietuvos miškų, o, antra, ne ploto apribojimu pasaulio, ES šalys sprendžia šitą koncentracijos saugiklio problemą“, – Eltai sakė Miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.
Jis teigė, kad, pavyzdžiui, Švedijoje nuo XX amžiaus pradžios galioja taisyklė, kad tiek valstybinėms, tiek privačioms didelėms korporacijoms savo nuosavybėje negalima turėti daugiau nei 25 proc. viso tos šalies miškų ploto.
„Siūlėme ir mūsų politikams būtent tokiu principu įvesti teisinį reguliavimą. O nuėjo tokiu paprastesniu būdu įrašyti maksimalų hektarų skaičių, ir mes matome, kad tas įstatymas skylėtas, ir jis, pasitelkus teisininkus ar notarus, lengvai apeinamas, tai didelės jo prasmės nėra“, – teigė A. Gaižutis.
ELTA primena, kad dar pernai birželio pabaigoje Seimas pradėjo svarstyti tuomečio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K. Mažeikos pristatytas Miškų įstatymo pataisas.
Pernai lapkritį pranešta, kad Švedijos baldų gamybos kompanija „Ikea“ miškų valdos Lietuvoje per metus išaugo 25 proc., iki 20 tūkst. ha, nuo 15 tūkst. ha metų pradžioje, rašė „Verslo žinios“.
Tai reiškia, kad „Ikea“ tapo didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje, aplenkusi „Euroforest“, 2018 m. pradžioje valdžiusią 15 tūkst. ha miško.
Miškas bus parduodamas tik su leidimais
Teisės akte numatoma, kad asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išduotą sutikimą.
Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių.
Pernai lapkritį pranešta, kad Švedijos baldų gamybos kompanija „Ikea“ miškų valdos Lietuvoje per metus išaugo 25 proc., iki 20 tūkst. ha, nuo 15 tūkst. ha metų pradžioje, rašė „Verslo žinios“. Tai reiškia, kad „Ikea“ tapo didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje, aplenkusi „Euroforest“, 2018 m. pradžioje valdžiusią 15 tūkst. ha miško.