Pataisų autorius komiteto vadovas Andriejus Stančikas siūlo leisti privačios žemės savininkams be aukciono pirkti ne tik įsiterpusius tarp jų sklypus, bet ir su jais besiribojančią dirbamą valstybinę žemę.
Tie sklypai negalėtų viršyti 10 hektarų (ha) kaimo gyvenamosiose vietovėse, o didesni galėtų būti tik tais atvejais, kai šiuose plotuose nebegalima suformuoti naujų dirbamos žemės sklypų, pavyzdžiui, dėl pelkių, kelių, statinių ar kitų trukdžių.
A.Stančikas tikina gaunąs daug skundų iš ūkininkų ir žemės savininkų dėl „šitos kaiminystės“ (į privačią žemę įsiterpusio valstybinio sklypo – BNS), todėl jis tikisi, kad siūlomi pakeitimai paskatintų plėstis šeimos ir vidutinius ūkius.
„Aukcione žemę paprastai įsigyja stipriausi ir užkirsime kelią įsigyti tam ūkininkui, kuris žemę dirba šalia, bet jo finansiniai pajėgumai įsigyti tą žemę, kuri yra įsiterpusi į jo teritoriją, yra menkesni“, – komitete kalbėjo jis.
Parlamentaras taip pat prognozuoja, kad naujas į privačią žemę įsiterpusios žemės savininkas gali „daryti spaudimą“, kad ūkininkas jam parduotų savo žemę. Pasak jo, taip būtų skatinamas ūkių stambinimas.
Ministerija ir Vyriausybė – prieš
Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Kalantaitė Seimo Kaimo reikalų komitete pareiškė, kad Vyriausybė pataisoms nepritaria.
„Siaurinama asmenų, kurie galėtų įsigyti dirbamos žemės, ratas, yra sudaromos nevienodos ir nekonkurencingos sąlygos asmenims įsigyti žemę“, – nurodė A. Kalantaitė.
Dabar įstatymas leidžia įsiterpusį sklypą įsigyti aukcione, o jis galėtų būti ne didesnis kaip hektaras.
„Iš 10 hektarų galima suformuoti atskirą ir racionalų žemės sklypą“, – komiteto posėdyje teigė A. Kalantaitė.
Pasak jos, dabar valstybinė žemė nėra parduodama, išskyrus išimtis. Šis procesas sustabdytas 2014 metais ir nutarta jo neatnaujinti tol, kol kaip planuojama šiemet nebus baigtas žemės grąžinimo procesas, tuo metu A. Stančiko siūlomomis pataisomis ši nuostata būtų pakeista.
„Jeigu jau nuostatą keičiame dėl valstybinės žemės įsiterpimo į privačią, tai keičiame bendrą nuostatą dėl valstybinės žemės laikymo formos – ar ji bus valdoma per nuomą, ar parduodama,“ – teigė ministerijos atstovė.
Ji taip pat tikino, kad valstybė praras daug lėšų, jeigu bus leidžiama didelius sklypus įsigyti be aukciono.
Abejonių kelia 10 ha riba
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas irgi kategoriškai nepritaria A. Stančiko teikiamam siūlymui.
„10 hektarų tikrai yra daug. Nes su ta riba įsijungia žemės įsigijimo saugikliai. Su laisva valstybine žeme nereikia skubėti. Galima sudaryti paprastas nuomos sutartis, ilgalaikes. Valstybei išparceliuoti tą likutį tikrai nereikėtų skubėti. Baigsime žemės reformą, tada parduosime“, – BNS teigė B. Markauskas.
Lietuvos miško savininkų asociacijos Žemės reikalų politikos komiteto pirmininkas Andrius Petkevičius norėtų, kad būtų taikomas pereinamasi laikotarpis, per kurį Seimas didintų galimų įsigyti įsiterpusių sklypų plotą.
„Ką reiškia staigus padidinimas? Jeigu dabar, tarkime, pusę visų žemės ūkio paskirties sklypų sudaro maži plotai, tai žemės tarnyboje (NŽT – BNS) bus didelis pikas – ateis tūkstančiai žmonių, kurie norės nusipirkti tuos plotelius, prasidės eilės, vieniems leis, kitiems ne (įsigyti – BNS)“, – kalbėjo A. Petkevičius.
A. Stančikas iš dalies sutinka, kad galimų prisijungti šalia esančių sklypų dydžio kartelės padidinimas iki 10 ha yra per aukštas.
Liberalas Juozas Baublys mano, kad įsiterpusio sklypo dydį nuo dabartinio 1 ha galima paaukštinti iki 3 arba 5 ha, bet ne iki 10 hektarų.
Žemės ūkio ministerijos atstovė A. Kalantaitė mano, ka racionaliausias variantas būtų 3 hektarai.