Projektą inicijavusi Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė trečiadienį komiteto posėdyje priminė, kad draudimas augintiniams karpyti ausis ir uodegas ne dėl medicininių, o dėl estetinių priežasčių Lietuvoje galioja nuo 2004 metų.
„Siūlau papildyti ir panaikinti tam tikras spragas šio, jau daug metų egzistuojančio, draudimo. Siūlau nebeleisti veisti, parduoti ir eksponuoti parodose tokius gyvūnus augintinius, kuriems buvo atliktos draudžiamos procedūros.
Nors tas draudimas galioja nuo 2004 metų, tai yra draudžiama tokia veikla, plika akimi, išėjus į gatvę, matosi, kad, deja, tam tikroms veislėms tokios procedūros yra taikomos. Nežinia, ar tai vyksta iš įpročio ar iš nežinojimo”, – trečiadienį Seimo komiteto posėdyje sakė I. Pakarklytė.
Įstatymo pakeitimo projekte kalbama apie tokias veterinarines procedūras, kaip uodegos, snapo sutrumpinimas, ragų, nagų ar sparnų pašalinimas.
Jeigu Seimas pritartų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms, būtų draudžiama veisti, parduoti ir eksponuoti „gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą”.
Yra numatyta ir išimčių – tai gyvūnų kastravimas, veterinarinės procedūros, kurios atliekamos veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.
Tikimasi, kad įstatymo pataisos padės sumažinti veisėjų, pardavėjų ir šeimininkų paskatas žiauriai elgtis su gyvūnais karpant jiems galūnes.
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos kovo mėnesį keliaus į parlamento plenarinę salę.
Siūloma, kad jos įsigaliotų šių metų lapkričio 1 d.