NVO paruoštose rekomendacijose taip pat išskiriama neigiama dabartinio reguliavimo įtaka. Renginyje dalyvavę parlamentarai pritarė, kad sektoriaus reguliavimas yra per sudėtingas, komplikuojantis veiklos vykdymą.
Nevyriausybinės organizacijos: žemės ūkis sukuria neproporcingai daug aplinkos taršos
Kaip teigia rekomendacijas paruošusios NVO, žemės ūkis Lietuvoje į aplinką išmeta apie ketvirtadalį šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), prisideda prie kasmet intensyvėjančios oro ir vandens taršos, biologinės įvairovės nykimo. Negana to, apžvalgoje teigiama, net 19 proc. Lietuvos dirvožemio patiria eroziją, o tai toliau skatina ūkius plėsti dirbamus plotus.
„Žemės ūkis išmeta beveik ketvirtadalis Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jam priskiriama virš 95 proc. išmetamo amoniako. Lietuvoje daugiau nei 40 proc. vandens telkinių dėl žemės ūkio taršos yra blogos būklės. Sektorius, sukuriantis apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto, daro neproporcingą žalą aplinkai“, – diskusijos „Tvaraus ir tausojančio žemės ūkio politika Lietuvoje: NVO rekomendacijos“ metu teigė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.
NVO pateikta informacija, ūkiai valdo 59 proc. ir pasėliams naudoja 44 proc. Lietuvos teritorijos. Taip pat matomas sektoriaus stambėjimas – nuo 2003 m. Lietuvoje ūkių sumažėjo 51 proc., tačiau jų naudojamas plotas augo 17 proc.
„Ūkiai stambėja, naudojamos žemės ūkiui teritorijų kiekiai didėja. Čia reikėtų ieškoti sprendimų“, – tvirtino „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.
Ataskaitoje siūloma nustatyti tikslą, kad poveikio klimatui neutralumą Lietuva pasiektų dar 2040 m.
Seimo nariai mano, kad žemės ūkio politika Lietuvoje turėtų būti permąstyta
Rekomendacijų pristatyme dalyvavęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pastebėjo, kad norint pasiekti aplinkosaugos tikslus, reikalingas žemės ūkio politikos permąstymas. Anot jo, kitokie sprendimai sektoriaus atžvilgių galėtų būti priimami ir Europos Sąjungos (ES) lygmeniu.
„Tas stambėjimas yra ankstesnių valdžios reikalavimų, bendros žemės ūkio politikos, pasekmė. Aš manau, kad mes turime permąstyti, kokių ūkių mes norime. Čia reikia ir socialinio aspekto, nes turime rūpintis, kad kaime gyventų žmonės“, – diskusijos metu aiškino T. Tomilinas.
„Mes esame balsas tarp 27 valstybių, tuo ir naudokimės. Tai ir galime Europoje pasakyt, kad tegul visi veikiame tvariai ir tada nebus konkurencingumo argumento tam priešintis“, – komentavo parlamentaras.
„Laisvietis“ Kasparas Adomaitis pabrėžė, kad žemės ūkis yra perdėtai reguliuojamas, o tai iškreipia sektoriaus tikslus, nes bandoma atitikti reikalavimus subsidijoms. Jo manymu, priėmus tam tikrus nutarimus, tarp kurių galėtų būti ir teritorijas nuo erozijos saugantis Dirvožemio įstatymas, reikalavimų galėtų sumažėti.
„Man atrodo, kad turėtume galvoti apie tai, kaip kuo mažiau apkrauti žemės ūkio sektorių reikalavimais, reglamentais. Taip, be abejonės, išlaikant aplinkosaugos tikslus, bet taip pat turint omenyje, kad tos taisyklės negali išspręsti visų gyvenimo atvejų“, – teigė K. Adomaitis.
Konservatorė Aistė Gedvilienė mano, kad norint paskatinti aplinkosaugą žemės ūkyje, reikalingas geresnis bendravimas su sektoriaus atstovais.
Tam pritarė ir diskusijoje dalyvavę Aplinkos ministerijos atstovai, sektoriuje pastebintys „Visada taip darėme“ mentaliteto dominavimą. Anot jų, todėl reikalingas didesnis susitelkimas į sektoriaus švietimą.
ŽŪT: jau kvietime pastebėjome neobjektyvios informacijos
Renginyje nedalyvavusios ŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas mano, kad organizatoriai skelbė neobjektyvią informaciją. Anot jo, „Žiedinė ekonomika“ į renginį nepakvietė mokslinių institucijų atstovų.
„Susidaro įspūdis, kad konferencijos organizatoriams yra nežinomi faktai, kad žemės ūkis ne tik emituoja ŠESD, bet ir absorbuoja – išskiria visiems reikalingą deguonį, o anglį „užrakina“ dirvožemyje ir žemės ūkio produkcijoje. Negana to, žemės ūkis gali padėti ir kitiems sektoriams, ką patvirtina jau kuris laikas iš žemės ūkio subjektų įvairių pramonės šakų perkami anglies kaupimo kreditai“, – rašoma pranešime spaudai, kuriuo pasidalino I. Hofmanas
ŽŪT pirmininkas tvirtina, kad taryba vadovausis mokslo, o ne organizacijų atstovų rekomendacijomis. Anot jo, rekomendacijas pateikusios NVO yra vertinamos prieštaringai, tad ir jų informacija gali būti šališka.
„Nedalyvauja nei viena mokslo institucija, nei viena žemdirbių organizacija, o tarp konferencijos dalyvių yra prieštaringai vertinamų organizacijų. Visa tai leidžia daryti prielaidą, jog konferencijos tikslas ne paskelbti tikslią ir objektyvią informaciją, o pateikti žemės ūkį, kaip labai taršų sektorių“, – tvirtino jis.
I. Hofmanas sukritikavo neigiamą stambiųjų ūkių vertinimą. Anot jo, būtent tokie ūkiai labiausiai linkę taikyti draugiškiausius aplinkai gamybos būdus, naudoti pažangias technologijas
NVO Seimui pateikė 15 rekomendacijų
Nevyriausybinės organizacijos „Žiedinė ekonomika“, Vartotojų Aljansas ir Vystomojo bendradarbiavimo platforma pateikė penkiolika rekomendacijų, tarp kurių išskiriamas pokyčių reguliacinėje aplinkoje, bei Dirvožemio įstatymo priėmimo poreikiai. Be to, pasigendama platesnio socialinių partnerių įtraukimo sprendžiant klausimus, susijusius su ūkininkams taikomais reikalavimais.
Ataskaitoje pabrėžiama būtinybė laikytis strategijos „nuo ūkio iki stalo“ tikslų ir dar 2030 m. pasiekti, kad žemės ūkyje būtų naudojama 50 proc. mažiau pesticidų, 20 proc. mažiau mineralinių trąšų.
Rekomendacijomis taip pat raginama įgyvendinti žemės ūkio finansavimo reformą – riboti paramą stambiems ūkiams, padidinti išmokas ekologiniams ūkiams, siekiant, apmokestinti CO2 išmetimus, remti žemės ūkio technikos dekarbonizaciją, skatinti pelkininkystę, valstybinėje žemėje leisti tik ekologinį ūkininkavimą. Siūloma keisti bazinių išmokų mokėjimą, apsiribojant 66 tūkst. eurų vienam ūkiui be jokių išskaitų.
Organizacijos tikisi, kad šias rekomendacijas partijos įtrauks į savo rinkimų programas.