Šios šalys iki šiol pelnydavosi ne tik iš grūdų pardavimo ES rinkoje. Praeitais metais ES narės iš Rusijos importavo žemės ūkio ir maisto produktų už 2,7 mlrd. Eur. Grūdai sudaro maždaug pusę šios sumos. Todėl Lietuva ragina EK toliau plėsti ir griežtinti apribojimus rusiškai ir baltarusiškai produkcijai, kuri ne tik nesąžiningai konkuruoja su ES šalių ūkininkų produkcija, bet ir padeda finansuoti agresorių sukeltą karą Ukrainoje.
„Atliepdami Europos Vadovų Tarybos (EUCO) valią, turime tęsti darbą. Laukiame Europos Komisijos siūlymų dėl tolesnio produktų, kuriems bus taikomi padidinti importo tarifai, sąrašo išplėtimo. Palankiai vertiname 14-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Svarbu aktyviai bendradarbiauti bei stiprinti sankcijų įgyvendinimą, kad kartu užkirstume kelią jų apėjimo galimybėms“, – kalbėjo K. Navickas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva ir toliau rems laikiną prekybos liberalizavimo režimą Ukrainos produktams.
Dėmesys – kaimo vietovių gyvybingumui
ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje aptarti ir kiti svarbūs klausimai, diskutuota, kaip būtų galima pagerinti ilgalaikį kaimo vietovių gyvybingumą, daug dėmesio skirta kartų kaitai ir demografiniams aspektams.
Kaimo vietovių gyvybingumo mažėjimas yra aktuali problema visoje ES. Lietuva pritaria, kad būtina skatinti ekonominį augimą, užimtumą, socialinę įtrauktį kaimo vietovėse, pritraukti jaunimą, mažinti skaitmeninę atskirtį, gerinti susisiekimą, kitas paslaugas.
Šiems tikslams pasiekti būtina stipri kaimo plėtros politika, įgyvendinama per atskirą BŽŪP politikos ramstį. Kalbėdamas apie tai, ką daryti, kad kaimo plėtros priemonės būtų efektyvesnės, K. Navickas pabrėžė, kad aklas prisirišimas prie rodiklių reikšmių, kliūtys jas koreguoti, nesukuria patrauklaus ir lankstaus paramos modelio įvaizdžio.
„Ateityje svarbu atsižvelgti į valstybių narių specifiką, numatant didesnį lankstumą BŽŪP strateginiuose planuose. Kaimo problemos įvairios, neapsiriboja viena socialine grupe ar veikla, susiduriama su skirtingais iššūkiais – senėjimu, tuštėjimu, nedarbu, atokumu. Vienodi sprendimai netinka, todėl paramos priemonės turi turėti modeliavimo pagal vietos poreikius ir problemas galimybę. Norint pasiekti realaus proveržio kaime, būtina užtikrinti pakankamą finansavimą, ūkininkams turi būti atlyginama už jų indėlį kuriant viešąsias gėrybes. Ūkininkai kaime yra itin svarbūs, ypač dabartinėje situacijoje, dėl jų vaidmens tiekiant maistą, siekiant Žaliojo kurso tikslų, sprendžiant kaimo tuštėjimo problemą“, – sakė K. Navickas.
Ilgalaikėje kaimo vietovių vizijoje apibrėžti elementai, pasak ministro, yra geri ir jų Lietuva nekvestionuoja. Tačiau didesnį dėmesį būtų galima skirti kaimo jaunimui, LEADER, skaitmeniniam ir fiziniam kaimo vietovių junglumui, užimtumui, priemonėms, kurių įgyvendinimas grindžiamas vietos iniciatyva ir nukreiptas į konkrečius vietovės poreikius.
Lietuva kartu su kitomis valstybėmis išsakė poreikį padidinti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai avansinius mokėjimus iki 85 proc.
