Savo ruožtu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovas tikina, kad artimiausiu metu šiltnamių turėtojai galėtų sulaukti iki 7,5 tūkst. eurų ar didesnės paramos už vieną hektarą.
Tuo metu Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis siūlo keisti išmokų apskaičiavimo tvarką ir ją skirti ne pagal turimus plotus, o pagal pagamintos produkcijos apimtis.
Šiltnamių ūkių atstovai: dirbama ant išgyvenimo ribos
Pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovo Evaldo Masevičiaus, išaugus energijos kainoms šiltnamių ūkiai susiduria su „labai liūdinančia“ padėtimi.
„Praėjo žiema ir šiltnamiai dar vis bando „atidirbti“ savus pinigus, kuriuos išleido dideliems energetiniams kaštams“, – trečiadienį KRK posėdyje kalbėjo E. Masevičiaus.
Parlamentarams jis aiškino, kad Lietuvos augintojai nėra konkurencingi regione, kadangi aplinkinėse šalyse sektoriui taikoas gerokai mažesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), skiriamos didesnės išmokos už šiltnamių produkciją. Ūkininkų atstovo duomenimis, Šiaurės Europos šalyse jos siekia 8–9 Eur/m2, kai Lietuvoje – 70 ct/m2.
„Taip dirbame toliau ant išgyvenimo ribos, su 1–3 proc. pelnu, kai kurie šiltnamiai dirba „su minusu“, – sakė jis.
Asociacijos vadovo teigimu, augintojai jau atsisako mažai pelningų produktų, kuriems užauginti reikia daug energijos išteklių, taip pat – trumpina auginimo sezoną.
„Dėl ko pradeda trūkti daržovių ir kainos, aišku, kyla“, – pažymėjo E. Masevičius.
„Nėra taip, kad negalime užauginti produkcijos, Mes nebegalime išgyventi, pradedame atsisakinėti produktų, nukelinėti sezoną, jį trumpinti. Taip mažinamas produkcijos kiekis“, – tęsė ūkininkų atstovas.
Jis taip pat teigė pastebintis, jog į Lietuvą pradeda važiuoti produktai iš kaimyninių šalių, kuriose PVM mažesnis, kurių augintojai gauna didesnes išmokas.
Įmonės „Anykščių daržovės“ direktorius Valdemaras Juška aiškino, kad šiltnamių ūkiams reikalinga apie 1,7 mln. eurų susietoji parama. Anot daržovių augintojo, jos šiltnamių ūkiams šiemet, lyginant su pernai, sumažėjo keturiskart (nuo 1,15 mln. iki 350 tūkst. eurų), nors ūkiams augo energetiniai ir kiti kaštai.
„Sakėme, kad šitie metai bus patys blogiausi, nes viskas eina su naujomis kainomis. Ir jokių iš praeitų ar kitų metų neturime atsargų ir viską reikia mokėti dabartinių kainų“, – komiteto nariams kalbėjo V. Juška.
Nesulaukus didesnės valstybės pagalbos, tikina ūkininkų atstovas, šiemet ar kitąmet šiltnamių ūkiai gali pradėti bankrutuoti.
„Bus tikrai patys prasčiausi metai ir kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Anykščiuose, esame pats didžiausias darbdavys. Jei reikės užsidaryti šiltnamiams, nežinau, kam iš to nauda“, – aiškino jis.
Viceministras: parama šiltnamių turėtojams galėtų siekti 7–7,5 tūkst. eurų ar daugiau
Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas savo ruožtu paneigė, jog susietoji parama keturiskart nesumažėjo. Anot jo, 2015–2020 m., kai buvo prognozuojama šiltnamių ūkių plėtra, parama siekė ir iki 30 tūkst. Eur/ha.
Tačiau, pasak viceministro, net ir tokio dydžio parama neskatino ūkių plėtros, o 2019–2022 m. šiltnamių plotai susitraukė 7 proc.
„Tačiau, nepriklausomai nuo to, kad traukiasi šiltnamių plotas kasmet buvo vis didesnis daržovių derlius“, – sakė P. Astrauskas.
Tuo tarpu artimiausiu laikotarpiu, teigė ministerijos atstovas, šiltnamių ūkiai galėtų sulaukti 7–7,5 tūkst. Eur/ha paramos – su galimybe didėti.
„Bet jei šiltnamių plotas toliau mažės, ar bus kokie nors persiskirstymai, ta išmokų suma gali didėti iki 30 proc.“, – pažymėjo jis.
Be to, teigė ministerijos atstovas, susietąją paramą turėtų gauti mažesnio ploto šiltnamių ūkiai, kadangi minimali ploto riba sumažinama nuo 0,5 ha iki 10 arų.
„Šiandien nustatyta 10 arų riba, nuo kurios ūkininkai, vykdantys uždarojo grunto veiklą“, – sakė jis.
Perskaičiuoti susietąją paramą, anot P. Astrausko, galėtų užtrukti iki 2025 m.
V. Pranckietis: išmokomis reikia skatinti gamybą, o ne išmokėti ją pagal plotus
Savo ruožtu KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis ragino svarstyti susietąsias išmokas skirti jas apskaičiuojant ne pagal turimus šiltnamių plotus, o už gamybą arba parduotą produkciją. Anot jo, ŽŪM turėtų šią iniciatyvą svarstyti, aptarti Europos Sąjungos lygiu.
„Ministerijos iniciatyva ir galėtų būti tokia – ministrų taryboje, Europos Sąjungoje pradėti kelti klausimą, už ką mokame. Bendroji žemės ūkio politika buvo sukurta, kad remtume gamybą ir kad produktų pakaktų. Tai ir darykime tą, remkime gamybą, o ne negaminimą“, – kalbėjo V. Pranckietis.
Kartu parlamentaras akcentavo, jog didžiąja dalimi valstybės lėšomis šiltnamių ūkiai buvo renovuoti. 2021–22 m. tam esą buvo skirta 16 mln. eurų.
„Valstybė jau investavusi pakankamai daug į šiltnamius ir jų plėtrą, tad galvokime ir apie ateities plėtrą. (...) Šiltnamių plėtra yra greičiausiai atsiperkanti investicija. Tai siekime tos greičiausiai atsiperkančios investicijos investavę tuos 16 mln. eurų“, – teigė V. Pranckietis