Pagal vaizdo medžiagą, tikėtina, kad šleivakojė ieško maisto šalia medžiotojų bokštelių, prie kurių dažnai būna gyvūnų šėryklos. Video Manto Četkausko. Žmogus taip apibūdina kailiuotosios klajones:
„Šimonių girioje, medžiotojų bendrijos „Šimonys“ plotuose pastebėta nemaža meškutė. Ji užfiksuota ties riba su Anykščių rajonu, ties „plačiąja“ netoli partizanų žeminių. 10 dieną buvo pastebėta Anykščių rajone netoli Svėdasų. Sekančią dieną meškutė stebėta kitame medžiotojo bokštelyje už kokių 3 kilometrų nuo praeitos vietos netoli girininkijos. Ar tai patinas ar patelė, nežinome.“
Šiemet tai ne pirmas kartas, kai retas žvėris, kuris oficialiai negyvena Lietuvoje, užfiksuojamas kamerų.
Pavasarį neįprastą žvėrį nufilmavo Raguvos miškuose, netoli Maženių kaimo įrengta medžiotojo Lauryno Vaičiūno vaizdo stebėjimo kamera. Meška nufilmuota prie žvėrių šėryklos. Šiose apylinkėse toks žvėris fiksuojamas nebe pirmą kartą.
Pasigrožėjo ir išėjo
„Čia ji pabuvo apie 10-15 minučių, pasivaikščiojo, pasigrožėjo mūsų vaizdais ir išėjo toliau į mišką“, – naujienų portalui JP pasakojo L. Vaičiūnas.
Medžiotojo kolega, kaip tik tą rytą netoliese medžiojo, buvo nuėjęs pasižiūrėti, ar matosi meškos pėdsakai, kad ir juos užfiksuotų, bet dėl sausos žemės, įspaudų nesimatė.
Medžiotojai spėja, kad meška – jauniklis. „Anksčiau buvo užfiksuota ir didesnių meškų, todėl žiūrint pagal dydį, manome, kad tai 2-3 metų meškutė“, – sakė L. Vaičiūnas.
Išniokojo avilius
Anot medžiotojo, meškos Aukštaitijos miškuose stebimos ne pirmą kartą. Šį kartą pasisekė Martynui Čerkauskui.
„Neseniai buvo užfiksuoti padariniai aplink Anykščius, Kavarską. Kolegos pasakojo, kad buvo išplėšti penki bičių aviliai. Prieš kelias dienas meška buvo užfiksuota ir mūsų kaimyniniame būrelyje, kuris taip pat yra Raguvos miškuose. O po kelių dienų meška pasirodė ir pas mus. Kur toliau nukeliavo, nežinome. Tiesa, meška mūsų plotuose buvo užfiksuota ir praėjusiais metais, bet arčiau Raguvos miestelio“, – pasakojo L. Vaičiūnas.
Nežino, kaip reaguotų
Medžiotojas atviras, matant meškas, apima dviprasmis jausmas.
„Nežinau, ką daryčiau mešką sutikęs gyvai ir kaip reaguočiau ją išvydęs iš bokštelio. Tikrai nežinau, kaip reaguočiau, turbūt kūnas virpėtų, bet ar bijočiau, ar ne, sunku pasakyti. Nesu susidūręs akis į akį. Vienu atveju galvoju, kad išsigąsčiau tikrai, nes meškos gali lipti medžiais, turbūt be problemų įkoptų ir į patį bokštelį. Kitą vertus, galvoju, kad meška, kaip ir visi kiti žvėrys, turėtų bijoti žmogaus ir bėgti. Tai jausmai dviprasmiai, ypač vaizdo kameroje pamačius buvo kažkas tokio, sunku net žodžiais nusakyti“, – kalbėjo L. Vaičiūnas.
Retas įvykis
L. Vaičiūnas medžioja nuo 2015 metų. Jo vaizdo stebėjimo kamera nuolat fiksuoja įprastus miško žvėris: šernus, elnius, briedžius, bet mešką – pirmą kartą. Beveik akis į akį teko susidurti su miškų sanitaru – vilku.
„Tada buvau bokštelyje, vilkas vaikštinėjo visai netoliese, maždaug už 20 metrų. Įdomūs jausmai buvo užplūdę. Vilko nebijojau, bet keistas jausmas tada mane aplankė“, – prisimena medžiotojas L. Vaičiūnas.