Laidoje „DELFI diena“ Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys atsakė, kiek jau atsirado norinčių keisti senus katilus ir kaip tai yra finansuojama.
Ragina užpildyti formą
DELFI primena, kad gyventojai, norintys gauti paramą, nuo gegužės 10 d. iki birželio 10 d. turės užpildyti paprastą registracijos formą, kuri bus patalpinta Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) svetainėje ir kvietime nurodytu būdu pateikti APVA.
V.Auglio teigimu, pagrindinis šio plano ir paraiškų tikslas yra, kad būtų gerinama oro kokybė.
„Mes tiksliai šiandien negalime pasakyti, kiek tokių yra. Žmonės aktyviai domisi, bet tai yra tūkstančiai. Smagu, kad žmonės tikisi paramos keičiant taršius katilus į mažiau taršius. O tikslas yra vienas – oro kokybė, siekis sumažinti taršą. Ypatingai kalbant apie miestų užterštas zonas“, – DELFI laidoje sakė V.Auglys.
Paraiškų – gerokai virš tūkstančio
Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis patikslino, kiek jau yra sulaukta paraiškų. Jo teigimu, žmonės išties labai aktyviai teikia paraiškas, jų skaičius šiandien jau gerokai perkopė tūkstantį.
„Vien per pirmąją dieną buvo gauta apie 800 paraiškų. Iki šios dienos gauta 1300 paraiškų, matome didžiulį susidomėjimą. Labai svarbu paminėti, kad šioje vietoje negalioja tas principas, kad kas pirmesnis, tas gudrenis. Paraiškas pateikti galima iki birželio 10 dienos. Paskui visos gautos paraiškos bus vertinamos“, – patikino viceministras.
„Aš manau, kad tai yra tęstinė priemonė, žinant, kad daug metų mes finansavome anglies arba dujų katilus į biokuro katilus, dabar atėjo priemonė, kuri finansuoja neefektyvius katilus į efektyvius. Mes sakome, kad mums reikia gerinti efektyvumą ir mažinti taršą. Tai atsispindi ir įvairiose diskusijose. Rinkoje yra daug neefektyvių katilų, tai apima ne tik miestus, bet ir kaimus, regionus. Svarbu ten, kur daugiausia žmonių gyvena. Tuo, ką žmonės įdeda į katilą, tuo ir kvėpuoja jis ir jo kaimynai. Tai reiškia, kad net nuodija kaimynus, mums svarbu, kad žmonės į tai žiūrėtų rimtai.
Katilai gali būti keičiami ne tik iš biokuro į biokurą, bet taip pat į šilumos siurblius. Centrinėse miestų dalyse mes skatiname tik tokius keitimus. Žinome atvejų, kai žmonės tikrai nelabai atsakingai kurena. Blogiausia situacija yra ten, kur daugiausia privačių namų, kur dalis gyventojų nėra prisijungę prie centralizuotų tinklų, dalis nepasinaujo ankstesne parama, mes orientuojamės į tą segmentą žmonių, kurie šildosi gerokai padėvėtu katilu. Mes siūlome paramą, kad tie žmonės pasikeistų į šilumos siurblius“, – DELFI sakė V.Auglys.
Kas gali pasinaudoti
Pasinaudoti parama galės visi individualių vieno ar dviejų butų gyvenamųjų arba sodo namų savininkai. Pastatai turės būti užbaigti ir įregistruoti Registrų centro Nekilnojamojo turto registre prieš penkerius arba daugiau metų nuo kvietimo teikti registracijos formas dienos. Ministerijos teigimu, parama bus skiriama gyventojams, senuosius katilus keičiantiems į efektyvesnius, atsinaujinančius išteklius šilumai gaminti naudojančius įrenginius - 5 klasės biokuro katilus arba šilumos siurblius.
Fiziniam asmeniui bus kompensuojama 50 proc. sumos, kuri yra paskaičiuojama padauginus įsigyto įrenginio galingumą kilovatais (kW) iš fiksuotų vieno kilovato galios įkainių. Pavyzdžiui, įsirengus 20 kW granulinį 5 klasės biokuro katilą, galima gauti apie 1500 eurų, o 10 kW galios oras-vanduo šilumos siurblį (be integruoto boilerio) - apie 2668 eurų kompensaciją.
„Kalbant apie saulės elektrines, yra nustatytas fiksuotas įkainis už įrangto vieno kilovato galią. Tai yra 332 eurai už vieną kilovatą. Šiandien vidutinė įrengto vieno kilovato kaina yra apie 1000 eurų. Svarbu paminėti ir tai, kad su tokia parama atsipirkimo laikas yra vidutiniškai apie 8 metus. Tai, žinoma, priklauso ir nuo, kokio brangumo modelis, kokio dydžio ir t.t.“, – sakė R.Kėvalaitis.
„O kalbant apie katilus, bus finansuojama 50 procentų patirtų išlaidų. Tai yra toks finansavimas palankus, nes anksčiau mes galėjome skirti tik 30 procentų paramos. Dabar suma išaugo“, – DELFI sakė V. Auglys.