Palyginimui, 2013 m. buvo užfiksuoti 128 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų su apleista žeme, jie visi apėmė apie 113 tūkst. hektarų žemės, taigi per kelerius metus apleistos žemės ūkio paskirties sklypų ir žemės plotai mažėjo keletą kartų, rašoma Registrų centro pranešime.
Iš viso valstybėje šiuo metu yra įregistruota 2,4 mln. sklypų, užimančių 5,75 mln. ha šalies plotą.
Daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties sklypų, naujausiais duomenimis, šiuo metu yra Vilniaus rajono savivaldybėje – apie 8,7 tūkst. sklypų, kurie užima apie 5,3 tūkst. hektarų ploto. Mažiausiai apleista yra Palangos miesto savivaldybė – čia yra tik vienas maždaug trečdalį hektaro užimantis apleistos žemės plotas.
Dideliais apleistos žemės sklypų skaičiais pasižymi ir kai kurios kitos savivaldybės: Molėtų rajono savivaldybė (4,2 tūkst. sklypų ir apie 2,7 tūkst. ha), Trakų rajono savivaldybė (apie 3,5 tūkst. sklypų ir apie 2,3 tūkst. ha), Utenos rajono savivaldybė (apie 3,4 tūkst. sklypų ir apie 2,1 tūkst. ha), Zarasų rajono savivaldybė (apie 2,9 tūkst. sklypų ir apie 2,4 tūkst. ha), Ignalinos rajono savivaldybė (2,8 tūkst. sklypų ir 1,6 tūkst. ha), Lazdijų rajono savivaldybė (apie 2,6 tūkst. sklypų ir 1,5 tūkst. ha), Anykščių rajono savivaldybė (2,5 tūkst. sklypų ir 1,9 tūkst. ha), Alytaus rajono savivaldybė (2,3 tūkst. sklypų ir 1,2 tūkst. ha) ir Rokiškio rajono savivaldybė (apie 2,3 tūkst. sklypų ir 1,7 tūkst. ha).
Vilniaus miesto savivaldybėje šiuo metu yra 262 sklypai su apleista žeme, jie užima apie 109 hektarus.
Šalyje yra ir savivaldybių, kurių teritorijose plyti visai nedaug apleistos žemės plotų. Kaip minėta, Palangos miesto savivaldybėje tėra 1 sklypas su apleista žeme, jis užima apie 0,35 ha, o, pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje visai nėra nustatyta apleistos žemės ūkio paskirties žemės. Nedaug apleistos žemės sklypų yra ir Alytaus miesto, Šiaulių miesto, Visagino, Klaipėdos miesto, Kauno miesto, Panevėžio miesto ir Joniškio rajono savivaldybėse.
Apleistos žemės plotai skelbiami Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirųjų duomenų platformoje www.regia.lt. Ši informacija gyventojams itin reikšminga tuo, kad, atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, žemės savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai.
Valstybės žemės fondas kiekvienais metais nustato apleistų žemės ūkio naudmenų plotus ir skelbia juos interneto svetainėje www.zis.lt . Šie duomenys yra perduodami ir Registrų centrui, todėl naujausius duomenis kasmet galima rasti REGIA žemėlapyje grupėje „NT verčių zonos, vertės ir apleistos žemės“.
Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokesčio tarifą. Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias – 4 procentų – mokesčio tarifas.