„Sofos“ ūkininkais paprastai vadinami žmonės, kurie nevykdo jokios gamybos, tiesiog nupjauna žolę, deklaruoja plotus ir gauna išmokas. Kaip pasakoja nederlingose žemėse gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai, tai iškreipia rinką, nes nelieka nuomojamos žemės, o konkuruoti kaina su žmonėmis, kurie tiesiog susirenka neapmokestinamas tiesiogines išmokas ir kitą paramą, sudėtinga.
„Džiaugiamės tokiais Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimais“, – sakė pavardės nenorėjęs įvardinti ūkininkas, valdantis gyvulininkystės ūkį.
Kaip Delfi atsiųstame komentare rašo ministerija, derinimo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) siūlė palikti galimybę leisti žolę smulkinti ir paskleisti lauke, tačiau į šį siūlymą nebuvo atsižvelgta. Ministerija nekeitė savo sprendimo – neleisti žolės smulkinti ir tiesiog paskleisti lauke. Taip nuspręsta įvertinus aplinkosaugos bei žemės ūkio srities mokslininkų bei ekspertų poziciją dėl nušienautos biomasės palikimo laukuose (mulčiavimo) įtakos aplinkosauginiams žemės ūkio procesams. Atsižvelgdama į tai, kad toks pievų priežiūros būdas ne tik nėra tvarus aplinkosauginiu požiūriu, bet ir sukuria prielaidas gauti finansinę paramą tiems, kurie neprisideda prie žemės ūkio sektoriuje kuriamos pridėtinės vertės, ministerija nusprendė nuo 2021 metų patikslinti pievų priežiūros tvarką siekiantiems gauti tiesiogines išmokas ir neleisti smulkinti žolės ir tolygiai paskleisti lauke. Nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) pievose turės būti sutvarkyta (išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius).
Tai reiškia, kad neužteks vien tik nupjauti žolę. Kaip skaičiavo tas pats ūkininkas, iki šiol, kol nereikėjo žolės sutvarkyti, tai buvo pelningas verslas.
Tvarkymas brangs kelis kartus
„Šitą siūlomą pakeitimą gyvulininkystės ūkiai palankiai priėmė, nes taip sumažėtų vadinamųjų „sofos“ ūkininkų, kurie deklaruoja pievą ir gauna po 185 eurus paramos už tą patį hektarą“, – Delfi pasakojo pavardės nenorėjęs sakyti ūkininkas ir pateikė savo skaičiavimus, kiek galima uždirbti iš tokios veiklos.
„Kai esi ūkininkas, kuris augina gyvulius ir deklaruoja žemę, tu gauni apie 180 Eur už hektarą. Jei esi jaunasis ūkininkas, deklaruoji mažą plotą arba dirbi nenašiose žemėse, gali gauti papildomai apie 100 Eur. Jei gyvulių neaugini, o tik smulkini pievas, pretenduoji į tą bendrą išmoką apie180 Eur. Ši išmoka kelių metų bėgyje turėtų pasiekti apie 200 eurų“, – aiškina žmogus ir pateikia skaičius, kiek galima uždirbti iš tokio verslo.
Jei turi techniką, apdirbti hektarą kainuoja keliolika eurų, nors nesukuriama jokia pridėtinė vertė, tik traktorius teršia gamtą (kas neatitinka Žaliojo kurso idėjos). Ilgainiui tokiuose laukuose pradeda želti krūmai, nes jie pjaunami vasaros pradžioje, nupjaunama aukštai, dažnai jauni medeliai tiesiog apdaužomi ir vėliau atsigauna ir pradeda vešėti.
„Tuo metu jei esi įprastai ūkininkaujantis žmogus, tu tą lauką nupjauni, surenki nupjautą žolę ir laukas būna švarus, o šienas sušeriamas gyvuliams. Vieno hektaro tvarkymas tokiu būdu kainuoja apie 100 eurų“, – aiškina ūkininkas.
Sudėtingos patikros
Šią situaciją paaiškino ir pati NMA ir išdėstė argumentus, kodėl buvo prieštarauta pakeitimams.
„NMA neformuoja žemės ūkio politikos, o ją įgyvendina, taigi pastebėjimus dėl teisės akto projekto pateikė griežtai vadovaudamasi savo kompetencija – kaip institucija, atsakinga už teisės aktuose nustatytų reikalavimų priežiūrą ir kontrolę“, – rašoma pranešime.
NMA, išnagrinėjusi teisės aktą, įvardijo, su kokiais sunkumais atlikdama patikras susidurtų:
-Nebūtų įmanoma sumažinti patikrų vietoje skaičiaus, jas pakeičiant nuolatine laukų stebėsena nuotoliniu būdu;
-Padidėtų kaštai patikroms atlikti, pailgėtų patikrų atlikimo, taigi ir išmokų už deklaruotus plotus išmokėjimo laikas;
-Padaugėtų pareiškėjų skundų bei bylinėjimosi teismuose atvejų, nes po atlikto mulčiavimo žolė sunyksta gana greitai, todėl atvykimas į vietą patikrinti atlikto mulčiavimo gali būti neefektyvus.
Pažymėtina, kad pareiškėjams visais atvejais mokama pagrindinė išmoka ir išmoka už žalinimą bei už pirmus 30 ha mokama išmoka už pirmuosius hektarus. Kitos išmokos (lentelėje pateikiamos išmokos jauniesiems ūkininkams ir Natura 2000 išmokos) mokamos priklausomai nuo atitikties papildomiems reikalavimams. Tai yra, išmoka jaunajam ūkininkui mokama, jei pareiškėjas jos pageidauja bei atitinka jaunajam ūkininkui keliamus reikalavimus, Natura 2000 išmokos – jei deklaruojami plotai patenka į Natura 2000 teritoriją.
Palies 70 tūkst. ha
Praėjusių metų ŽŪM duomenimis, deklaruojama daugiau kaip 800 tūkst. ha pievų ir ganyklų, iš jų gyvuliai nėra laikomi palyginti nedidelėje dalyje – apie 70 tūkst. ha.
Šių metų NMA duomenimis, Lietuvoje 2020 m. pievos sudarė apie 834 012 ha iš viso 2 903 120ha deklaruojamo ploto. Pagal pareiškėjus jos pasiskirstė taip:
-apie 459 400 ha pareiškėjų, laikančių bent 0,3 Sg/ha, (Sg – sąlyginis galvijas)
-apie 100 495 ha – pareiškėjų, laikančių tarp 0,1 ir 0,3 Sg/ha
-apie 274 117 ha – pareiškėjų, nelaikančių gyvulių ar laikančių mažiau nei 0,1 Sg/ha.
Nėra atlikta atskiro tyrimo, todėl iš turimų skaičių negalima išskirti tų, kurie tik smulkino ir skleidė žolę (mulčiavo). Tikėtina, kad didžioji dauguma pareiškėjų gamino pašarus gyvuliams ir naudojo pievas ganymui ir tų pareiškėjų pievų priežiūros tvarkos pakeitimai nepalies.