Tai yra trečdaliu daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kai ūkių finansavimas siekė beveik 20 mln. eurų, rašoma pranešime.
„Šiais metais nebuvo didelių stichinių nelaimių, vyravo palankios oro sąlygos, kurios leido nuimti gerą derlių. Be to, baigiantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programai, ūkininkai siekia pasinaudoti galimybe atnaujinti techniką ir modernizuoti ūkius. Technikos parkų atnaujinimas ypač suaktyvėjo trečiąjį šių metų ketvirtį, kai žemės ūkiai pradėjo gauti atsiskaitymus už grūdus ir kitą derlių“, – sako Monika Cemnolonskienė, „Swedbank“ Finansavimo pardavimų palaikymo departamento vadovė.
Pasak jos, COVID-19 krizė ūkininkų aktyvumo nenuslopino – visais šių metų mėnesiais, išskyrus kovo mėnesį, žemės ūkių finansavimas buvo didesnis nei praėjusiais metais. Balandį ūkininkų finansavimas buvo rekordinis šiemet ir siekė 4,8 mln. eurų.
Per devynis šių metų mėnesius banko ūkininkams suteiktų paskolų suma augo 27 proc. iki 19,1 mln. eurų, lizingo apimtys šoktelėjo 50 proc. iki 6,9 mln. eurų.
Pasak banko ekspertų, tikėtina, kad Europos sąjungos lėšos žemės ūkiui 2021-2027 metais bus dar didesnės nei ankstesnio laikotarpio, todėl modernizavimo procesas Lietuvoje turėtų išlikti intensyvus.
„Pastebime tendenciją, kad ūkininkai vis labiau vengia nuomos ir perka nuosavą žemę, be to, plečiasi bei atnaujinami patys ūkiai – investuojama į modernią ūkio techniką, robotus, automatizacijos sprendimus, statomi nauji sandėliai. Taip didinamas produktyvumas bei artėjama prie vakarietiškų sistemų, kai žmogus nebe fiziškai atlieka veiksmą, o techniką valdo nuotoliniu būdu: šeria gyvulius, melžia karves, palaiko tam tikrą temperatūrą patalpose“, − komentuoja M. Cemnolonskienė.
Pasak ekspertės, ūkiai vis aktyviau jungiasi į kooperatyvus ir kartu perka trąšų, sėklų. Taip pat daugėja ekologišką produkciją auginančių ūkių bei užsiimančių retesnėmis veiklomis – pavyzdžiui, uogininkyste, alpakų auginimu, ekologiškų produktų gamyba.
„Kita aiški tendencija – ūkių investicijos į labiau aplinkai draugiškas transporto priemones ir atsinaujinančius energijos šaltinius, tai yra, saulės elektrines, vėjo jėgaines, siekiant energetinio našumo ir kuo mažesnio poveikio aplinkai“, − pastebi M. Cemnolonskienė.