„Darom išvadą, kad obuolių derliaus nebus. Pavasaris buvo gana šaltas ir vėjuotas, mezgė mažai žiedų. Po to karštis ir po lietaus pradėjo masiškai kristi obuoliai, kurie dar turėjo augti ir derėti. Nežinome ką daryti, nes tikėjomės, kad po lietaus sodai atsistatys. Kita bėda, kad po žiemos medžiai atsigavo ir derėjo, tačiau dabar staiga nudžiūvo. Mokslininkai irgi neturi ką pasakyti, kodėl taip nutiko“, – dėlioja Vitalija Kuliešienė, Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovė, įr sako, kad nors sodininkai padėtį įvardina kaip tragišką, bet kompensacijų nesitiki.
„Kokios bus kainos nežinome, tačiau derliaus laukiame mažesnio. Vėlai žydėjo, pavasaris šaltas bitės neapdulkino. Be to, jei nėra lietinimo sistemų žemaūgiuose soduose, vaisiai sunkiai dera. Geriausiu atveju gausime pusę vidutinio derliaus“, – pritaria Jonas Janišius, Ažuožerių sodų vadovas.
Jis nesitiki ir ypatingai brangių obuolių – Lenkijos sodininkystės regionuose didesnių klimato išdaigų nebuvo, tik galbūt dalį derliaus sunaikino kruša.
Lietaus staigmena
V. Kuliešienė sako, jog didžiausia staigmena, kad drėgmė neatgaivino obuolių, tik spėja, kad mūsų klimatas tampa nebetinkamu obelims, nes jos Egipte ir panašiuose kraštuose, kur temperatūra viršija 35 laipsnius, neauga.
„Finansinė sodininkų padėtis sudėtinga. Turime atidavinėti paskolas, paimtas po 2019 m. šalnų, kai žuvo beveik visas derlius. Tik pernai buvo palyginti neblogas sezonas, nors dabar net nežinome, ką auginti“, – dėsto V. Kuliešienė, jos duomenimis, mažai ir tokių tradicinių kultūrų kaip vyšnios bei trešnės. Kiek daugiau serbentų. Tie, kurie turėjo lietinimo sistemas, užaugino gana daug braškių.
„Sodus dar galėtų išgelbėti parama lietinimo sistemoms. Tai apsaugotų nuo karščio ir šalnų. Savo lėšomis jas įsirengti mes nepajėgūs“, – išeitį įvardina V. Kuliešienė.
Gediminas Cijūnaitis, gediminosodai.lt savininkas, sako, kad didesnę žalą nei sausra padarė žiema ir ilgas bei šaltas pavasaris. Tačiau kai kurioms kultūroms, atvirkščiai, sezonas buvo labai dėkingas. Pavyzdžiui, dekoratyviniai augalai klesti.
„Jei kalbėsime apie vaisius, kai kurie medeliai – jei sodininkai jų rudenį nebalino ar pertręšė – nukentėjo. Kol buvo šaltas pavasaris neskraidė bitės, blogai apdulkino augalus, o kenkėjams klimatas palankus ir jie gana išbujojo“, – dėlioja G. Cijūnaitis ir sako, kad nors derlius bus kuklesnis nei pernai, tačiau jo bus.
Mokėsime daugiau
Tačiau jis neveja Dievo į medį ir sako, kad kainos, tikėtina, bus aukštesnė, nes daugumoje Europos valstybių nuostoliai taip pat gana dideli ir vaisiai bus brangesni.
„Pavyzdžiui, šiemet ankstyvos braškės buvo brangios, po to dėl karščio greitai sirpo, kaina krito. O dabar kaina vėl aukšta, nes jų beveik nebėra. Lietuviško derliaus kaina nebus neįperkama, nes tada žmogus vietoj obuolio pirks bananą. Negyvename uždaroje erdvėje“, – dėlioja G. Cijūnaitis.
Kitas dalykas uoginės kultūros. Jos ne tokios inertiškos kaip medžiai. Nors pavasaris buvo vėlyvas, tačiau per karščius jos pasivijo atsilikimą. Šilauogių derlius puikus. Mažiau vasarinių aviečių, kurias gana puolė ligos. Jų derlius kuklus.
G. Cijūnaitis sako, kad uogų kainos buvo panašios kaip pernai, kai jos buvo aukštesnės nei vidutiniškai. Sodininkas sako, kad kai buvo kaitra šilauogių kaina buvo nukritusi iki 4 eurų už kilogramą, dabar pakilo iki 5- 10 eurų, priklausomai nuo kokybės. Sezono pradžioje ji buvo 18 eurų.
„Norint uždirbti reikia pataikyti į sezoną, kada uogų trūksta ir vengti auginti kai jų perteklius. Tai pasiekiama kuriant naujas veisles, dengiant augalus plėvele“, – verslo receptą įvardina G. Cijūnaitis.