Stambios tarptautinės ūkininkų organizacijos vadovas sako, kad lenkų sėkmė ne ten, kur įsivaizduoja lietuviai

Pasėlių savidraudos fondo VH valdybos pirmininkas dr. Rainer Langner vadovauja keliolikoje šalių ūkininkams paslaugas teikiančia organizacijai ir neslepia, kad skirtumai tarp šių šalių milžiniški. Skiriasi ne tik ekonominė struktūra, bet ir mentalitetas. Pelningumas kartais priklauso netgi nuo to, kurioje Europos vietoje yra šalis.

– Kuo skiriasi žemės ūkis trijose Baltijos šalyse? Mes, lietuviai, turime gana daug mitų apie kaimynus. Kaip šalis vertinate Jūs, kuris praktiškai dirbate šiose rinkose?

– Visos šalyse per keletą metų padarė didžiulį šuolį. Estija, mano nuomone, labiau orientuota į gyvulininkystę, tačiau nesu ypatingas šios šalies žinovas. Kalbant apie Latviją ir Lietuvą, šios šalys pakankamai panašios. Iš pradžių galvojau, kad Latvijoje ūkiai modernesni, pažangesni, tačiau lietuviai pasitempė ir dabar niekuo neatsilieka. Panašumų daugiau nei skirtumų.