Jų iškėlimui iš Kėdainių patyrus fiasko, Aplinkos ministerija kitais metodais bandys sulaikyti stumbrus nuo pasėlių niokojimo – juos maitins, kad šie nemigruotų ir neniokotų ūkininkų laukų.
Žala milžiniška
Vienas stumbrų bandos perėjimas per ankstyvųjų bulvių lauką ūkininkui gali atnešti iki dešimties tūkstančių eurų žalą. O kai bulvių derlius nuimtas, stumbrai ėda rapsus, taip pat keliaudami ieško cukrinių runkelių. Štai Kėdainių rajono ūkininkas Rimantas Žebarauskas teigia išbandęs visas priemones, kad stumbrus atbaidytų, tačiau visi bandymai nieko gero nedavė. Galų gale jis ėmė ir kai kuriuos plotus aptvėrė. Tačiau didžiulių plotų tvora visi ūkininkai tikrai neapsitvers.
Trys bandos
„Čia vaikšto apie 80 stumbrų banda. Dar tokia pati banda yra kiek tolėliau, o kitoje pusėje autostrados ganosi kiek mažesnė, pusšimčio gyvūnų banda. Esu matęs, kaip stumbrai kerta kelią ieškodami maisto. Apie tai buvo kalbėta, diskutuota, aiškintasi ne kartą. Kėliau ne kartą klausimą dėl „Via Balticos“ užtvėrimo. Labai gaila, kad iki šiol nesiimta jokių veiksmų, kad būtų sureguliuotas šis klausimas. Viskas realiai vyksta tik kalbų lygyje“, – nusivylimo neslėpė Kėdainių rajono ūkininkas R. Žebarauskas.
Nuo stumbrų besiginantys ūkininkai kategoriški – Aplinkos ministerijos pastangos mažinti stumbrų populiaciją Kėdainių krašte atrodo apgailėtinai, mat per trejus metus buvo perkelti vos septyni stumbrai.
„Galimybių tikrai yra. Yra praktikos kaip tai daro lenkai, baltarusiai. Reikia statyti paprastas gaudyklas, o ne kažkokius didelius aptvarus. Prisidėtų prie to ir ūkininkai, kad tuos stumbrus sugaudytume ir išvežtume“, – dėstė ūkininkas. Stumbrų problemai spręsti jau išleistas milijonas eurų, planuojama išleisti – dar du su puse.
Maitins ūkininkai
Aplinkos ministerija teigia, kad stumbrų perkėlimas yra sunkus ir atsakingas darbas, ilgas procesas. Taigi buvo nuspręsta, kad laisvėje gyvenančius stumbrus reikia maitinti, kad jie nemigruotų po ūkininkų laukus ieškodami maisto. Aplinkos ministerija pašarą stumbrams pirks iš pačių ūkininkų, taip kompensuojant bent dalį jų patiriamos žalos.
„Kėdainių rajone yra numatyta pastatyti dešimt pašėrimo vietų. Maistas stumbrams bus perkamas iš vietos ūkininkų. Pašarų esame numatę nupirkti išties didelius kiekius ir tikimės, kad tai bent kiek sulaikys stumbrus nuo migracijos“, – dėstė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys.
Kelias ilgas
Pasak L. Budrio, siekiama sugaudyti dabar laisvėje gyvenančius stumbrus, juos perkelti į naujai statomą adaptacinį aptvarą Dainavos girioje ir iš ten galiausiai paleisti į laisvę tikintis, kad jie taip pat sėkmingai pamėgs tas vietas, kaip pamėgo Vidurio Lietuvą. Tačiau iki to – dar ilgas kelias.