„Mes nusiteikę kovingai ir karingai – tikrai nepasiduosime“, – tvirtina šio kaimo bendruomenės pirmininkas Vaidas Mitkus. Tuo tarpu Kaišiadorių meras Vytenis Tomkus ūkininkus ramina ir tikina, kad valstybės reikmėms rezervuotoje žemėje jie ir toliau galės darbuotis.
Kol kas situacija tokia, kad dalies žemdirbių žemės „rezervuotos“, jose bus galimos tik su susisiekimo sektoriumi susijusios statybos.
Valdžios planas buvo netikėtas
Pasak V. Mitkaus, Kaišiadorių rajono savivaldybė rengia planą ir numato skirti 12 tūkstančių hektarų pramonės įmonių ir oro uosto statyboms.
„Toks žemės plotas yra nerealus. Kauno ir Vilniaus pramonę norima atkelti į Kaišiadorius, kad šie didieji miestai liktų švaresni. Aš sutinku su švaresnių miestų idėja, bet šis planas labai greitai nusileido ant mūsų galvų. Viskas buvo tyliai daroma, o dabar neaišku kuo visa tai baigsis“, – susiklosčiusią padėtį vertina vyras.
Jo teigimu ir vietos ūkininkai nesutinka su valdžios pasiūlymu ir bando sukilti prieš šį sprendimą. Vyras tvirtina, kad savivaldybei ir taip yra numatyta pakankamai ploto investicijoms, o per penkerius metus nei jie, nei meras nieko taip ir nepadarė.
„Kaišiadorių meras Vytenis Tomkus žada, kad bus sukuriamos naujos darbo vietos, į rajoną pritraukiamos investicijos, tačiau šios galimybės yra tik akių dūmimas. Mero klausėme, ką jis veikė iki šiol, jeigu atliktų investicijų per penkerius metus rajone nėra. Prisižadėjo rinkėjams, bet jeigu yra duodami pažadai, jie turi būti realiai įgyvendinami ir ištesėti. O dabar sugalvojęs ranka atmatuoja 12 tūkstančių hektarų ir 120 ūkininkų eina velniop“, – piktinasi vyras.
Ūkininkai sukyla prieš valdžios pasiūlymą
V. Mitkus atskleidžia, kad ūkininkai imasi veiksmų ir bando kalbėtis su politikais, jog kovo mėnesį planuojamas balsavimas neįvyktų. Vyras tikina, kad bendruomenė laiku pradėjo imtis veiksmų, kol planas nėra patvirtintas savivaldybės.
„Jeigu būtumę uždelsę iki pavasario, tai jau ir būtume parduoti net nežinant. Parašėme peticiją, kuri adresuojama LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms. Dabar turime pasisamdę advokatą ir kreipsimės į teismą“, – atvirauja vyras.
Bendruomenės pirmininkas pabrėžia, kad jeigu valstybei reikėtų statyti oro uostą, būtų paimta tik 1 tūkstantis hektarų teritorijos ir tam ūkininkai tikrai nesipriešintų. Pasak jo, tik 2024 metais bus planuojamos oro uosto statybos, tačiau Kaišiadorių meras jau dabar siekia paruošti tam dirvą.
„Kam ruošti, jeigu čia yra nerealu. Manau, kad šis projektas yra realus gal tik 10 procentų. Norima dabar paimti 12 tūkstančių, tegu paima tūkstantį ir bent kažką iš to padaro“, – nerimauja V. Mitkus.
Sprendimas sugriautų ūkininkų planus
DELFI pakalbintas vietos ūkininkas tikina 20 metų kūręs savo ūkį ir tikrai nenorėtų už metų ar dviejų visko palikti. Pasak jo, ūkininkai, kurie gavo ES paramą, turi įsipareigojimus net penkeriems metams į priekį, tad šiam žemės pasisavinimui priešinasi.
Jis išsako ir kitas baimes.
„Iš mūsų, ūkininkų, paims žemes pagal valstybės nustatytas kainas, o turime Europos sąjungos paramas ir įsipareigojimus bankams. Kiti paskolas banke paėmę dešimčiai metų ir tau viską atima, reikia grąžinti visas paramas, netenki žemės, ūkių pastatų ir ką toliau daryti? Norima „suvalgyti“ 120 ūkininkų lygioje vietoje. Tai kam aš tada likau kaime? Tikėjausi vaikams palikti ūkį, o dabar gaunasi, kad pats turiu išeiti, nėra kam palikti”, – su baime kalba vyras.
Nori paimti derlingiausias žemes
V. Mitkaus teigimu, pirmas šio plano pristatymas įvyko vasaros pabaigoje, tuo metu, kai ūkininkai dirbo laukuose ir neturėjo galimybės ten dalyvauti. Pasak jo, antrasis susitikimas vyko spalio 22 dieną, tačiau pateikiama filmuota medžiaga iš posėdžių yra iškarpyta, nes žmonės posėdžio metu atsistoję rėžė visą teisybę į akis.
„Pasisavinus žemes gautume apie 1000 eurų už hektarą, kai tuo metu rinkos kaina yra 4-5 tūkstančiai eurų. Valdžia nori pasiimti derlingiausias rajono žemes, esančias prie geležinkelio ir autostrados. Pakilimo takas planuojamas apie 10 kilometrų ilgio. Žemė ten lygi, mažai reikėtų koreguoti. Čia rajono valdžios numatymas toks, neaišku kaip bus toliau”, – situaciją komentuoja ūkininkas.
Oro uostas yra bendrajame plane
Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus aiškina, kad rajono bendrasis planas pradėtas rengti 2016 metais. Jis teigia, kad jį reikėjo atnaujinti, kadangi dabartinio plano galiojimas baigiasi jau kitais metais.
„Tos procedūros dabar vyksta ir Lietuvos bendrajame plane, analizuojamos susisiekimo alternatyvos, taip pat oro uosto planas. Dar nei vietos, nei tikslesnių duomenų bei sprendimo nėra. Kiek tenka girdėti dabar, oro uostų plėtros galimybės bus priimamos 2022 metais. Žinodami šią informaciją, savo rengiamame bendrajame plane, rezervavome tam tikrą teritoriją aplink Žaslius, kadangi oro uostas turi būti patogiai pasiekiamas tiek geležinkeliu, tiek autostrada. Kuo jis bus toliau nuo šių objektų, tuo didesnių investicijų mums reikės“, – detales atskleidžia V. Tomkus.
Šiuo metu numatyta platesnė teritorija
V. Tomkaus teigimu, teritorija rezervuota tam, kad po kelių metų nereikėtų keisti naujo, patvirtinto bendrojo plano. Jis pabrėžia, kad teritorijoje būtų galima tik susisiekimui skirtų statinių statyba. Nei pramonė, nei komercinė veikla pagal dabartinį reglamentą toje teritorijoje negalės būti vykdoma.
„Kadangi tiksli oro uosto vieta nėra žinoma, tai mes negalime parodyti savo plane tūkstančio kvadratinių kilometrų, kad būtent čia bus oro uostas. Šiuo metu esame nusimatę platesnę teritoriją ir kažkurioje jos dalyje galėtų būti oro uostas, jeigu tai nuspręs Seimas ar Vyriausybė.
Tokią teritoriją rezervuoti reikia tam, kad ten neatsirastų nesuplanuotų vėjo jėgainių ar kitų statinių, kurie vėliau tik apsunkintų oro uosto statybą. Jeigu bus priimtas sprendimas jo čia nestatyti, tuomet apribojimų žemės naudojimo ten nėra, žemės rezervacija neteks galios“, – aiškina Kaišiadorių meras.
Planai kelia ūkininkų nepasitenkinimą
V. Tomkus neslepia, kad tokie planai kelia tam tikrą ūkininkų ir gyventojų nepasitenkinimą, kurių žemės patenka į šią teritoriją. Pasak mero, žmonės yra raminami ir jiems aiškinama, kad ir toliau galės ūkininkauti šioje teritorijoje, nes kol kas dar nėra aišku ar bus statomas oro uostas.
„Esame gavę ūkininkų peticiją. Komisija ją svarstys ir toliau yra kreiptasi į kitas įstaigas ir planuosime susitikimą gruodžio mėnesį su Susisiekimo ministerija. Visi nori didesnio aiškumo dėl konkretesnės teritorijos: tiek savivaldybė, tiek ūkininkai. Planuojame ženkliai mažinti rezervuotą teritoriją, nelaukdami galutinio sprendimo, nes ji šiek tiek per didelė.
Mūsų bendro plano procedūros jau eina į pabaigą, gausime pastabas iš derinančių institucijų ir įstaigų, galbūt per tą laiką mus pasieks tikslesnės koordinatės ir žinios iš Susisiekimo ministerijos. Pagal tai mažinsime teritoriją, gal dvigubai ar dar daugiau“, – tolimesnį veiksmų planą atskleidžia V. Tomkus.
Rajonui reikalingos investicijos
Anot mero, priėmus šią alternatyvą, visi pagrindiniai svarstymai ir sprendimai vyktų 2022 metais. Jis pabrėžia, kad oro uosto statyba nėra greitas procesas. Tai gali užtrukti net dešimt metų.
„Kol kas niekas nesikeičia, sąlygos niekam neblogėja. Gyventojų nuogąstavimas nėra labai pagrįstas, bet jie turi tokią teisę. Čia yra rimti klausimai, kurie yra sprendžiami ir tam reikalinga diskusija“, – tikina V. Tomkus.
Kaišiadorių mero pareigas užimantis vyras neabejoja, kad rajonui reikalingos investicijos. Pasak V. Tomkaus, naujasis oro uostas būtų traukos centras ir didelis impulsas rajonui, taip pat padėsiantis suartinti ir sujungti du didžiuosius miestus Vilnių ir Kauną.
„Mūsų rajonui tikrai trūksta tiesioginių investicijų. Jeigu būtų priimtas sprendimas čia kurti oro uostą, tai padėtų pritraukti ir kitų investicijų iš aptarnavimo, viešbučių, logistikos, kiek vėliau ir pramonės sferų. Oro uosto atsiradimas manau neabejotinai duotų didelį augimo impulsą dešimtmečiams į priekį“, – apie ateities galimybes svarsto V. Tomkus.