Švieslentė yra padalinta į penkias dalis, kuriose galima analizuoti ne tik susidariusį ŠESD kiekį įvairiose žemės ūkio kategorijose, bet ir veiklos duomenis, kurie naudojami susidariusiam ŠESD kiekiui apskaičiuoti. Duomenys švieslentėje pateikiami nuo 1990 metų.
Pirmasis polapis skirtas bendrai situacijai apie susidariusį ŠESD kiekį žemės ūkio sektoriuje apžvelgti. Jame pateikiama informacija apie bendrą ŠESD susidarymo lygį bei pasiskirstymą tarp gyvulininkystės ir augalininkystės.
Pagal pateiktus duomenis, matyti, kad ankstesniais metais gyvulininkystė labiausiai prisidėdavo prie ŠESD kiekio augimo. Susidariusi ŠESD kiekio dalis siekė net 70 proc. Nuo 2019 metų stebimas pokytis –gyvulininkystė ir augalininkystė pradėjo išskirti panašią ŠESD dalį, o nuo 2020 metų fiksuojama, kad didesnis ŠESD kiekis susidarė augalininkystės sektoriuje. Toks pokytis susijęs su gyvulių skaičiaus mažėjimu ir padidėjusiu mineralinių azotinių trąšų naudojimu.
Gyvulininkystės sektoriuje didžiausią dalį ŠESD sudaro galvijų žarnyno fermentacija. Iš visų ŠESD, susidarančių gyvulininkystės sektoriuje, apie 80 proc. yra tiesiogiai susiję su galvijų išskiriamomis dujomis. Galvijų žarnyno fermentacija yra natūralus procesas, kurio metu susidaro metanas – viena iš ŠESD.
Augalininkystės sektoriuje žymiai išsiskiria mineralinių azotinių trąšų naudojimas. Apie 43 proc. viso šiame sektoriuje susidariusio ŠESD kiekio yra tiesiogiai susiję su mineralinių azotinių trąšų naudojimu. Jų naudojimas prisideda prie N2O ir CO2 didėjimo.
ŠESD yra svarbi aplinkosaugos problema, sukelianti klimato kaitą. Žemės ūkis yra vienas iš sektorių, turintis didelę įtaką išmetamų ŠESD kiekiui.
Aplinkos apsaugos agentūra ateityje planuoja ŠESD švieslentes pildyti ir kitų sektorių (energetikos, transporto ir kt.) duomenimis, kad būtų galima analizuoti ŠESD pokyčius konkrečiame sektoriuje pagal kategorijas.