Leidimą tirti žemės gelmes turinčių įmonių tarpininkavimo tokiais atvejais nebereikia, rašoma pranešime spaudai.
Žemės gelmių įstatymas numato, kad požeminio vandens išteklių naudojimui leidimas nereikalingas, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą.
Taip pat leidimo nereikia, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.
Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše nurodyta, kokius duomenis ir dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai turės pateikti gyventojas, norintis įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, kai jam nereikia ir kai reikia leidimo.
Pildant paraišką reikia pateikti paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį ir savivaldybės administracijos pritarimo naudoti gręžinį kopijas arba jų nuorašus, vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją, žemės sklypo plano su pažymėta gręžinio vieta ir gręžinio apsaugos zona skaitmeninius nuorašus.
Atkreipiame dėmesį, kad aplink individualiai apsirūpinančiųjų geriamuoju vandeniu požeminio vandens vandenvietes (gręžinius), kai nereikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, vandenvietės apsaugos zonos 1-osios juostos dydis yra 3 m.
Primename, kad pagal teisės aktų nuostatas įrengti apskaitos prietaisus ir mokėti mokesčius už išgautus valstybinius gamtos išteklius privaloma tik tada, kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama ar planuojama išgauti 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą.