Jie vardija, kad norėtų mokėti mažesnius, nei numatyta, gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčius ir kad pradedantiems ūkininkams galiotų 3 metų mokesčių atostogos. Apie tai diskutuoja LRT TELEVIZIJOS laidos „Dienos tema“ svečiai – žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
– Saulius Skvernelis penktadienį Jonavos rajone buvo susitikęs su ūkininkais, Ūkininkų sąjungos pirmininku Jonu Talmantu. Pirmadienį Ūkininkų sąjungos vadovas pagrasino protestais. Tai reiškia, kad S. Skvernelis greičiausiai susitarė kažką su Ūkininkų sąjunga ir čia kloja kelią, kad jam būtų lengviau priimti sprendimus?
G. Surplys: Nebūtinai. Visi žino, kad vienais metais – liūtis, kitais metais – sausra. Manau, kad ūkininkai reaguoja į numanomus nuostolius, nes jau dabar mūsų Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas skaičiuoja, kad derliaus nuostoliai sieks apie 25 proc., tai yra gana nemažai.
– Bet jūs, kaip žemės ūkio ministras, matote, kad situacija yra tokia, ar ne?
G. Surplys: Manau, kad mano, kaip žemės ūkio ministro, pareiga yra ginti žemdirbius, ir iš tiesų jų pasiūlymai, kuriuos mes parėmėme, norėčiau atkreipti dėmesį, nėra apie tai, kad mes nenorime mokėti didesnių mokesčių. Jie prašo šiek tiek atidėti mokesčius, turėdami omenyje šito sektoriaus specifiką.
– Vadinasi, jie yra teisūs, kad žemės ūkio ministras ir ministerija remia ūkininkų reikalavimą atidėti didesnio GPM įvedimą, didesnį „Sodros“ mokesčio įvedimą ir tas 3 metų mokestines atostogas jauniesiems ūkininkams? Jūs remiat?
G. Surplys: Taip, mes tą jų prašymą esame parėmę.
– Pone Kukuraiti, tai iškreipia visą vyriausybės planą ir ėjimą mokesčių suvienodinimo link, nes ūkininkai, apskritai žemdirbiai, yra tie, kurie moka mažiausiai mokesčių. Juk tai akivaizdu.
L. Kukuraitis: Iš tiesų ūkininkai – viena grupių, kurie moka mažiausiai mokesčių. Į tą grupę patenka ir autorines sutartis turintys, individualią veiklą vykdantys. Reikia pasakyti, kad ši vyriausybė deda didžiules pastangas suvienodinti mokestinę bazę kiek įmanoma, nes, kaip neretai minima, mūsų mokestinė bazė vadinama „gyvulių ūkiu“.
– Bet priešais jus sėdi žemės ūkio ministras iš tos pačios vyriausybės. Jis kalba šiek tiek kitaip, nei jūs kalbat.
L. Kukuraitis: Iš tiesų reikia pasakyti, kad apskritai šiuo klausimu vyriausybėje nediskutavote. Nebuvo oficialaus rašto derinimo, teisės aktų derinimo, apskritai netgi žodinių diskusijų.
– Tai J. Talmanto išsišokimas buvo šiek tiek netikėtas?
L. Kukuraitis: Būtent šiandien mes formuojame pozicijas. Greičiausiai vyriausybė suras kažkokį kompromisinį variantą, tačiau pirmosios mintys, kurios ateina į galvą ir kurias jau esu šiandien išsakęs, kad nusitaikymas į socialinio draudimo mokesčius turbūt nėra taiklus. Pirmiausia tai veikiausiai rodo, kad suvokimo apie socialinio draudimo mokesčius visuomenėje turime mažai, taip pat ir tarp ūkininkų, nes šitas mokestis yra labai tiesiogiai susijęs pirmiausia su pačių ūkininkų socialinėmis garantijomis, tai reiškia jų pensija, ligos išmokomis, motinystės, vaiko priežiūros ir visomis kitomis išmokomis. Jie patys patirtų tiesioginę žalą, jeigu mokėtų mažiau.
– Pone Kukuraiti, jūs labai teisingai viską kalbate, bet situacija yra tokia, kad artėja rinkimai ir vyriausybės premjeras jau nebėra toks tikras turbūt, kad reikėtų tęsti mokesčių bazės suvienodinimą. Jūs jaučiate tokius signalus?
L. Kukuraitis: Kol kas tokių signalų nejaučiu, mano galva, jeigu diskutuotume, rastume kompromisą.
– Ką reiškia „kompromisas“? Kompromisas reiškia, kad atsižvelgiama į ūkininkų reikalavimus nukelti mokesčių bazės suvienodinimą?
G. Surplys: Nebūtinai. Kompromisas, kaip jūs ir įgarsinote, yra prašymas 3 metams atidėti GPM, „Sodros“ mokesčius ir padaryti mokestines atostogas. Štai šiuose rėmuose galima ieškoti kompromiso, ir mes jau šiek tiek apsitarėme dėl to. Dabar pasisakysiu dėl to, ar vyriausybė atsitraukia, ar ne nuo savo pradinių įsipareigojimų. Sakyčiau, absoliučiai ne. Nes, deja, bet žemės ūkio sektorius turi savo programą, ir sakau – tuos mokesčius mes padidinsime. Tačiau ištiko liūtis, sausra, užpuolė kiaulių maras.
– Bet kiekvienais metais bus tik blogiau, klimatas keičiasi.
G. Surplys: Nebūtinai. Aišku, klimato kaita pasireiškia, bet čia turime reikalą su gamta, ir ta išsakyta ūkininkų situacija, problematika yra reali.
– Pone Surply, kiekvienais metais, apskritai kiek bebuvo diskusijų apie ūkininkų mokesčius, visąlaik tie patys argumentai: ūkininkų darbas priklauso nuo gamtos sąlygų. Jūs dabar tą patį kartojate.
G. Surplys: Aš turiu dar vieną argumentą. Mūsų ūkininkai dalyvauja konkurencinėje kovoje visos ES mastu. Ir, žinoma, toje pačioje kovoje dalyvauja ir logistai, ir mūsų statybininkai, tačiau šitas sektorius yra ypatingas, nes mūsų ūkininkai, pavyzdžiui, gauna tris kartus mažesnes tiesiogines išmokas negu kai kurių kitų šalių ūkininkai. Šioje vietoje turime juos pastatyti į konkurencingą padėtį.
– Kodėl apskritai buvo nuspręsta suvienodinti moeksčius? Jūs girdėjote tuos argumentus?
L. Kukuraitis: [Norėta] sutvarkyti tą „gyvulių ūkį“. Tai reiškia, kad tam tikra grupė, kuri save įdarbina, savarankiškai dirba, mokėtų nuo tos pačios mokestinės bazės, tai yra nuo pusės pajamų per metus.
– Pone Kukuraiti, tai, ką sako dabar žemės ūkio ministras iš tos pačios vyriausybės, reiškia, kad jis ieško argumentų, kaip pratęsti tą „gyvulių ūkio“ egzistavimą. Taip skamba.
L. Kukuraitis: Kol kas, kaip ir sakiau, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tam nepritaria. Ypač, kai kalbama apie socialinio draudimo mokesčius ir ypač turint galvoje, kad 2017 m. stambiesiems ūkininkams mokestinė našta nuo 100 proc. buvo sumažinta iki 50 proc.. Tai reiškia, kad jau mokestinė bazė yra pagerinta stambiesiems [ūkininkams]. Iš esmės šitie jų siūlymai liečia daugiausia stambiuosius ūkininkus, tai dėl to net ir šia prasme nesinori pritarti G. Surpliui, nes ypač, kai kalbame apie socialinio draudimo mokesčius, tai yra solidarumu pagrįsta sistema, ir klausimas, kodėl būtent stambieji ūkininkai prisideda mažiau prie pensininkų išlaikymo, neįgaliųjų ir kitų grupių išlaikymo nei samdomi darbuotojai, valytojai.
– Pone Surply, klausimas jums. Kodėl jūs toliau palaikote idėją, kad stambieji ūkininkai mažiau prisidėtų prie mokesčių?
G. Surplys: Ne stambieji. Ne apie stambiuosius ūkininkus kalbame. Mes kalbame apie 118 tūkstančių ūkininkų Lietuvoje.
– J. Talmantas atstovauja stambiesiems ūkininkams.
G. Surplys: Kam jis atstovauja, nenorėčiau analizuoti, bet jis yra Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas, ir toje sąjungoje yra daug žmonių.
– Jis pats yra stambusis ūkininkas.
G. Surplys: Sakau, galime apie tai kalbėti, bet manau, kad tai yra kitos temos klausimas. Bet bendrai paėmus aš matau situaciją taip.
– Ar tikrai, pone Surply, tai yra kitos temos klausimas?
G. Surplys: Manyčiau, taip. Mano supratimu, jei padidinsime mokesčius, tikrai padidinsime nedarbą, nes žmonės bus atleisti, ir tada iš tų daugiau surinktų mokesčių mokėsime nedarbingumo pašalpas. Nemanau, kad šituo keliu mes turėtume eiti.
– Vidutinis ir smulkusis ūkininkas veikiausiai net nemokės didesnio GPM, nes jo pajamos nesieks tos ribos. Šiuo atveju šis reikalavimas tikrai yra skirtas stambiesiems ūkininkams.
G. Surplys: Ir taip, ir ne. Reikia turėti omeny vieną dalyką. Kai mes kalbame apie ūkininkų pajamas, kalbame ne apie jų pelną, mes kalbame apie tai, kad jie perka techniką, perka trąšas, nuomojasi žemę, ir visa tai eina į apyvartą, kurią skaičiuojame. Tad tie skaičiai gali būti ne tokie ir dideli, kai kalbame apie grynąjį pelną, kuris lieka ūkininkui.
– Bet samdo darbuotojus taip pat stambieji ūkininkai. Smulkieji ir vidutiniai ūkininkai dažniausiai nesamdo. Tai dažniausiai yra šeimos ūkiai, kur jie patys save įdarbina.
G. Surplys: Mes taip pat galime kalbėti apie žemės ūkio bendroves, kurios iš principo veikia kaip normalūs UAB ir jos susimoka visus mokesčius.
– Kodėl manote, pone Kukuraiti, kad vis dėlto nukreipti reikalavimai į stambiųjų ūkininkų sąlygų gerinimą ir tolesnį „gyvulių ūkio“ išlaikymą, o žemės ūkio ministras mato kitaip? Kaip čia dabar suprasti?
L. Kukuraitis: Reikalavimai, kuriuos išgirdome viešojoje erdvėje, kurie buvo pateikti pono Talmanto, atrodo, nutaikyti į stambiuosius ūkininkus. Tačiau, aišku, čia reikia gilintis, skaičiuoti ir žiūrėti.
– O gal yra taip: jūs esate labiau Ramūno Karbauskio žmogus [į G. Surplį], o jūs – S. Skvernelio [į L. Kukuraitį].
G. Surplys: Aš esu niekieno žmogus. Bet pažiūrėkime į tuos pasiūlymus. Sakau, visų pirma tai yra derybinė pozicija. Visų antra, trečias pasiūlymas, mokestinės atostogos, dkirtos naujiems, jauniems ūkininkams, tikrai ne stambiesiems.
L. Kukuraitis: Dėl mokestinių atostogų, ypač jauniesiems, galime kalbėti. Čia yra kompromiso erdvė. Su finansų ministru reikia kalbėti dėl GPM lengvatų, kurios nėra taip tiesiogiai susijusios su išmokomis, pensijomis.
– Jūs palaikytumėte šitą reikalavimą? Taip supratome, kad tai yra stambiųjų ūkininkų palaikymas. Jie turi didesnį interesą. Ar galima taip sakyti?
G. Surplys: Galima taip sakyti, bet, sakau, mes neturime aiškaus apibrėžimo, kas yra stambusis ir kas yra smulkusis. O šiaip norėjau pajuokauti, kad grįš iš atostogų finansų ministras ir išvarys mus iš derybų.
L. Kukuraitis: Bet kuriuo atveju čia tikrai reikia įtraukti Finansų ministeriją ir rasti sprendimą dėl šitų siūlymų. Šita diskusija turėjo anksčiau įvykti, negu kad šitie reikalavimai pasirodė.
– O jeigu rimčiau pasižiūrėtume. Iš tikrųjų bent jau ponas Talmantas sakė, kad jis penktadienį išgirdo optimistinį premjero nusiteikimą peržiūrėti ir ieškoti galimybių. Ar tai tiesa? Jūs gavote tokį patį signalą, pone Surply, kad jūs galėtumėte šnekėti apie kompromiso paieškas?
G. Surplys: Nežinau, ar turėčiau čia įgarsinti, bet tai buvo viešas susitikimas. Susitikime dalyvavusi viceministrė pasakė, kad premjeras teigė, kad vienintelis dalykas, apie kurį galėtume kalbėti, tai yra GPM lengvatos atidėjimas. Dar kartą noriu pabrėžti, kad niekas nekalba, jog mokesčių reikia nepadidinti. Tiesiog kalbama apie atidėjimą.
– Ar tai būtų politinės valios pasikeitimas, jeigu iš tikrųjų būtų pradėta ieškoti, kaip vėl atidėti mokesčių bazės suvienodinimą?
L. Kukuraitis: Šiuo atveju šitą sprendimą tikrai reikėtų daryti tariantis su Finansų ministerija. Šiais metais savarankiškai dirbantiems žmonėms nekeičiama mokestinė bazė. Mes praktiškai pertvarkome darbuotojo ir darbdavio mokesčius, bet savarankiškai dirbantiems niekas nekeičiama, ir šita nuostata buvo įsipareigojimas. Todėl imantis mokesčių koregavimo arba kažkokių lengvatų reikėtų naujo politinio sutarimo.