Kreipimąsi pasirašiusios miškų sektoriaus asociacijos atstovauja 250 tūkst. miško savininkų, 60 tūkst. dirbančiųjų medienos ir baldų pramonės įmonėse, 30 tūkst. dirbančiųjų miškuose, miško rangoje ir medienos transporto šakose, regionuose, rašoma pranešime.
„Dabartinė situacija rimta. Aplinkos ministerijos siūlytos iniciatyvos dėl papildomų apribojimų įvedimų yra skubotos ir niekuo neparemtos. Buvo lengvai pasiduota keleto radikalių gamtosaugininkų teiginiams, kurie nebuvo pagrįsti moksliškai“, – sako Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA), vienos iš kreipimąsi pasirašiusiųjų organizacijų, direktorius.
Kreipimesi konstatuojama, kad sprendimai, reglamentuojantys miškų sektoriaus veiklą priimami skubotai ir už uždarų durų. „Bet kokie teisės aktų pakeitimai turėtų remtis analize ir mokslininkų rekomendacijomis bei miškininkystės tradicijomis“, – tikina Aidas Pivoriūnas.
Rašte teigiama, kad nors pastaruoju metu išaugęs susidomėjęs miškais ir džiugina, tačiau viešojoje erdvėje žmonių dėstomos pozicijos yra pernelyg emocionalios ir pasigendama racionalių argumentų.
„Sprendimai miškų sektoriuje gali sukelti ilgalaikes pasekmes ir ateities kartoms. Todėl čia netoleruotina nepamatuota skuba. Esminis darnios miškininkystės principas yra racionalus miško išteklių naudojimas, derinant ekologines, socialines ir ekonomines miško funkcijas. Būtent to tikimasi iš Aplinkos ministerijos, kuri turėtų tapti nešališku arbitru derinant visų interesus“, – teigia PMSA vadovas.
Dokumente išskirti 4 pagrindiniai prašymai Aplinkos ministerijai: platesnėje auditorijoje išdėstyti poziciją dėl numatomų teisėkūros iniciatyvų, informuoti apie jau anksčiau įgyvendintų miškų ūkinės veiklos ribojimų iniciatyvų rezultatus bei kokių rezultatų ministerija tikisi būsimomis iniciatyvomis. Ketvirtuoju punktu asociacijos prašo užtikrinti, kad į teisėkūros procesą būtų įtraukti visi svarbiausi miškų sektorių dalyviai ir miškų mokslo atstovai, tinkamai įvertintos ekologinės, socialinės ir ekonominės ribojimų pasekmės regionų verslui ir plačiajai visuomenei.
„Manome, kad geriausia forma – asocijuotų struktūrų atstovų įtraukimas į darbo grupes. Įsipareigojame operatyviai deleguoti išmanančius bei konstruktyvius atstovus. Akivaizdu, kad formalus paraginimas teikti pastabas Teisės aktų registre paskelbtiems projektams neprisidėtų prie konstruktyvios diskusijos“, – detalizuojama kreipimesi.
Jame taip pat išskirta 14 esminių principų, kurių susibūrusios asociacijos kviečia ministeriją laikytis ateityje, norint užtikrinti darnią miškų sektoriaus plėtrą. Tarp šių principų – miškingumo didinimas ir sektoriaus konkurencingumo regione užtikrinimas, prekybos ir surinktų lėšų panaudojimo skaidrinimas, darbo vietų kūrimas ir išlaikymas periferijoje, palankaus investicinio klimato kūrimas, efektyvios miškų kontrolės, racionalaus miškų naudojimo užtikrinimas bei medienos produktų vertės didinimas.
Į Aplinkos ministeriją susivienijusios miškų sektoriaus asociacijos kreipėsi jai dar vadovaujant Kęstučiui Navickui, tačiau, anot A. Pivoriūno, tai bus aktualu ir būsimajam ministrui.
„Nueinanti ministerijos vadovybė ketino įvesti rimtus apribojimus neturėdama socialinio ir ekonominio poveikio miškų sektoriui analizės, skaičiavimų, yra nežinoma, kiek ribojimų įvedimas atsieis valstybės biudžetui. Priėmus tokius apribojimus, kokius siūlė buvusi Aplinkos ministerijos vadovybė, vien kompensacijų forma valstybė netektų apie 100 mln. eurų. Savo ruožtu, pramonė negautų dalies medienos, kurią tektų įvežti iš Baltarusijos ir Rusijos. Taigi, dar daugiau lėšų biudžetas prarastų mokesčių pavidalu“, – tikino PMSA direktorius.
Dokumentą taip pat pasirašė asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos tarybos pirmininkas Edmundas Petrauskas, Miško darbų rangovų asociacijos valdybos pirmininkas Vidmantas Jusas, Medienos vežėjų asociacijos valdybos pirmininkas Žydrūnas Grencevičius, Medienos prekybos asociacijos direktorius Egidijus Kontrimavičius bei Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Arvydas Urbis.