„Jei ES nesusitarė dėl naujos žemės ūkio politikos, neturime laukti, ką nuspręs ir lieps daryti ES. Turime sukurti savo ilgalaikius žemės ūkio vystymo planus ir Europai sakyti, kaip norime vystyti savo šalį. Vokiečiai, Skandinavijos šalys, vengrai, tokią strategiją jau turi. Ūkininkas ten žino, kad valstybė jo nepaliks, dalyvauja politikos formavime. Pas mus žemės ūkio politika keičiasi kiekvieną mėnesį“, – sako A. Svitojus ir pastebi, kad kiekvienam žmogui nestabilumas yra pats baisiausias dalykas.
Pavyzdžiui, tiesiog paskelbiama, kad bus nauji mokesčiai, nors vystant verslą apie tokius pokyčius turėtų žinoti prieš keletą metų, kad galėtų prisitaikyti ir tokie pokyčiai turi būti aptarti su socialiniais partneriais, atlikta ekonominė pasekmių analizė. Į Europos Tarybą atvažiuojame be nuomonės, nežinodami kur keliausime ir ko norime pasiekti.
„Pavyzdžiui, dėl mulčiavimo per kelis mėnesius politika keitėsi gal 8 kartus. Negalima elgtis taip, kaip dabar, kai likus kelioms savaitėms iki darbų pradžios jų tvarka vėl pakeičiama. Ūkininkai ruošiasi, investuoja, ima paskolas ir po kelių mėnesių pasakoma, kad įrenginius, pirktus tam, kad būtų galima vykdyti naujus reikalavimus, galima padėti į šalį ir reikės pirkti naujus bei naudoti kitas technologijas“, – piktinasi A. Svitojus.
S. Daniulis sako, kad fantazuoti galima, nes „popierius viską atlaiko“, tačiau paramos šiems tikslams pasiekti nėra, pokyčius turi apmokėti ūkininkai.
„Pavyzdžiui, mes kalbame, kad pasieksime 25 proc. žemėnaudų, kurios bus ekolgiškos, tačiau viską išvešime į Europą, nes patys vidaus rinkoje vartojimo neskatiname. Pavyzdžiui, nemažiname PVM, kad galėtume konkuruoti. Jei dar padidins mokesčius, tai turėsime žalią Lietuvą, bet su ištiestomis rankomis“, – vaizdžiai kalba S. Daniulis.
A. Svitojus sako, kad ES kasdien ūkininkavimo atsisako po tūkstantį žmonių ir yra pavojus, kad liks tik didžiuliai industriniai ūkiai.
„Pas mus 50 proc. paramos lėšų paima kelios stambios įmonės ir yra pavojus, kad liks tik kelios stambios įmonės, kurios nelabai rūpinsis gamta“, – dėsto S. Svitojus.
S. Daniulis sako, kad išeitis būtų pagaliau vėl valdžios svertus atiduoti profesionalams, kurie supranta, kokios bus vieno ar kito sprendimo pasekmės.
„Lietuvoje virš 120 tūkst. ūkininkų, kurie bent jau sau susikuria darbo vietas. Jei juos sunaikinsime, tiesiog turėsime daugiau žmonių, kurie prašys pašalpų. Lietuvoje įprasta, kad taupant reikia atimti, tačiau negalvojama apie tai, kaip kuo daugiau uždirbti“, – konstatuoja S. Daniulis.